Imunitetui ir peršalimui

Kas yra imunitetas ir kaip jis veikia?

Imunitetas yra organizmo gebėjimas apsiginti nuo patogeninių (ligas sukeliančių) medžiagų, tokių kaip bakterijos, virusai, grybai, parazitai ir kt. Tai yra sudėtingas ir efektyvus organizmo apsauginės sistemos mechanizmas, kuris padeda išlaikyti sveikatą ir atsparumą ligoms.

Galima išskirti du imuniteto tipus: įgimtas ir įgytas.

Įgimtas (natūralus) imunitetas yra pirmoji gynybos linija, kuri apsaugo organizmą nuo patogeninių medžiagų. Įgimtas imunitetas jau egzistuoja organizme. Tai pagrindinės organizmo gynybinės funkcijos: gleivinės, gerosios bakterijos, kosėjimas, čiaudėjimas, skrandžio sultys.

Įgytas imunitetas (specifinis imunitetas) susiformuoja, kai mūsų organizmas susiduria su antigenais – mums kenksmingais virusais ir bakterijomis. Vienas iš būdų įgyti imunitetą yra persirgti tam tikra liga arba pasiskiepyti.

Vieną pagrindinių vaidmenų imuninėje sistemoje užima baltieji kraujo kūneliai (leukocitai). Susidūrus su organizmo pažeidėju, antigenu, šie kūneliai įvairiais būdais stengiasi susidoroti su svetimkūniais. Vieni juos sunaikina, kiti – gamina antikūnus, kurie taip pat kovoja su į organizmą patekusiais mikrobais. Tokiu būdu, jei organizmo imuninė sistema yra pajėgi, ji susidoroja su virusais ir taip apsaugo mus. Jei imunitetas yra nusilpęs ir nepajėgus kovoti su antigenais, žmogus suserga. Tokiu atveju reikia pasirūpinti imuninės sistemos atstatymu.

Kodėl imuninė sistema gali nusilpti?

Imuninė sistema gali nusilpti dėl įvairių priežasčių:
– Antibiotikų vartojimas: nors antibiotikai gali padėti kovoti su bakterinėmis infekcijomis, jie taip pat gali veikti ir antikūnus bei normalią organizmo mikroflorą.
– Dažnas arba netinkamas antibiotikų vartojimas gali pažeisti imuninę sistemą, sumažinti jos gebėjimą atpažinti ir kovoti su patogenais.
– Žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, perteklinis alkoholio vartojimas ir kitų kenksmingų medžiagų vartojimas gali neigiamai paveikti imuninę sistemą. Tai gali sumažinti organizmo atsparumą ir padidinti jautrumą infekcijoms.
– Nepakankamas miegas gali sukelti organizmo stresą ir susilpninti imuninę sistemą. Miego trūkumas gali sumažinti organizmo galimybes atkurti ir sustiprinti apsaugines funkcijas.
– Nevisavertė mityba, kurioje trūksta įvairių maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, gali paveikti imuninę sistemą ir pakenkti organizmo gynybos mechanizmams.
– Ilgalaikis ir nuolatinis stresas gali pakenkti organizmo imuninei sistemai.

Kokios maistinės medžiagos, vitaminai ir mineralai gali padėti stiprinti imunitetą?

Imunitetą stiprinti galima pasirūpinant sveika ir subalansuota mityba, kurioje gausu šių maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų:
– Vitaminas C – tai antioksidantas, kuris gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų žalos. Jo gausu citrusiniuose vaisiuose, paprikose, braškėse, mėlynėse, brokoliuose ir kt.
– Vitaminas D – tai vitaminas, kuris padeda palaikyti tinkamą imuninės sistemos darbą bei dalyvauja kalcio įsisavinimo procesuose. Šio vitamino galima gauti iš saulės spindulių ir tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, žuvies, kepenų, kiaušinių, grybų.
– Vitaminas E – antioksidantas, kuris gali skatinti ląstelių ir audinių atsinaujinimą, apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos. Jis randamas riešutuose, sėklose, augaliniuose aliejuose ir kt.
– Cinkas – tai esminis mikroelementas, kuris gali padėti palaikyti imuninę sistemą, dalyvauja maistinių makromedžiagų ir riebalų rūgščių apykaitoje, padeda atsinaujinti ląstelėms. Cinkas yra gausiai randamas jautienoje, kiaulienoje, pupeėse, lęšiuose, riešutuose ir sėklose.
– Selenas – antioksidantas, kuris didina su virusais kovojančių ląstelių skaičių, stabdo ląstelių senėjimą. Selenas randamas riešutuose, žuvyje, mėsoje ir kai kuriuose daržovėse.
– Erškėtuogė yra žinoma dėl savo antioksidacinių savybių, kurios gali padėti stiprinti imuninę bei kvėpavimo takų sistemas.