D vitaminas šaltuoju sezonu: ką svarbu žinoti?

D vitaminas šaltuoju sezonu: ką svarbu žinoti?

Trumpėjančios dienos, mažiau saulės ir daugiau laiko patalpose – visa tai būdinga rudeniui ir žiemai. Būtent šiuo laikotarpiu dažniau prisimenamas D vitaminas, dar vadinamas „saulės vitaminu“. Taip yra todėl, kad žmogaus organizmas gali pasigaminti vitamino D odoje, kai ją veikia ultravioletiniai B (UVB) saulės spinduliai [1].

Tačiau saulės spindulių intensyvumas nėra vienodas visus metus. Vitamino D gamybai odoje įtakos turi geografinė platuma, metų laikas, paros metas, debesuotumas, odos pigmentacija, amžius ir tai, kiek laiko žmogus praleidžia lauke. Todėl D vitaminas šaltuoju sezonu tampa ypač aktualus.

Kodėl D vitaminas ypač aktualus šaltuoju sezonu?

Didelę dalį reikalingo vitamino D žmogaus organizmas gali sintetinti odoje veikiant UVB spinduliams. Tačiau rudenį ir žiemą saulės spinduliuotės intensyvumas sumažėja, dienos sutrumpėja, o žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose. Žmonėms, gyvenantiems vietovėse, kuriose žiemą saulės šviesos yra nedaug, vitamino D gamyba odoje gali būti ribota [2].

Kuo D vitaminas svarbus organizmui?

D vitaminas organizme atlieka ne vieną svarbią funkciją. Jis padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, normalią kaulų ir dantų būklę bei normalią raumenų funkciją. D vitaminas taip pat padeda palaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje ir normalią kalcio bei fosforo absorbciją bei panaudojimą.

Be to, D vitaminas atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese.

Viena geriausiai ištirtų vitamino D funkcijų yra jo ryšys su kalcio apykaita. Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį ir fosforą – mineralines medžiagas, reikalingas normaliai kaulų būklei palaikyti [3].

D vitaminas ir imuninė sistema

Šaltuoju metų laiku ypač daug dėmesio skiriama imuninei sistemai. Tačiau svarbu suprasti, kad jos veikla priklauso ne nuo vienos konkrečios maistinės medžiagos.

Normaliai imuninei sistemai reikalinga įvairių vitaminų ir mineralų visuma, tarp jų – vitaminai A, C, D, B grupės vitaminai, cinkas, selenas, geležis ir varis [4].

Kokiuose maisto produktuose yra D vitamino?

Su maistu gauti didelį vitamino D kiekį nėra taip paprasta, nes natūraliai jo randama palyginti nedaugelyje produktų.

Vienais geriausių natūralių vitamino D šaltinių laikomos riebios žuvys ir žuvų kepenų aliejus. D vitamino taip pat gali būti kiaušinių tryniuose, kepenyse, kai kuriuose grybuose bei vitaminu D papildytuose maisto produktuose [2].

Todėl žmonėms, kurie retai valgo riebią žuvį ar kitus vitamino D turinčius produktus, D vitaminas su maistu gali būti gaunamas mažesniais kiekiais.

Maisto produktuose dažniausiai sutinkamos dvi pagrindinės vitamino D formos – vitaminas D2 (ergokalciferolis) ir vitaminas D3 (cholekalciferolis).

Vitaminas D2 dažniau gaunamas iš augalinės kilmės šaltinių, o D3 yra forma, kuri natūraliai gaminama ir žmogaus odoje veikiant UVB spinduliams [2].

Abi formos gali padidinti 25-hidroksivitamino D koncentraciją kraujyje, tačiau moksliniuose tyrimuose nustatyta, kad vitaminas D3 gali efektyviau didinti bendrą 25(OH)D koncentraciją nei D2 [5].

D vitaminas yra riebaluose tirpus vitaminas. Tai reiškia, kad jo pasisavinimas susijęs su riebalų absorbcija žarnyne [1].

Kam D vitaminas gali būti ypač aktualus?

Kai kuriomis aplinkybėmis vitamino D gamyba odoje arba jo gavimas su maistu gali būti mažesnis.

Daugiau dėmesio D vitaminui gali būti verta skirti žmonėms, kurie mažai laiko praleidžia lauke, didžiąją dienos dalį būna patalpose, retai valgo vitamino D turinčius produktus, yra vyresnio amžiaus arba turi veiksnių, galinčių turėti įtakos vitamino D pasisavinimui [1].

Odos pigmentacija taip pat turi reikšmės vitamino D gamybai. Melaninas mažina UVB spindulių poveikį, todėl tamsesnę odą turinčių žmonių odoje vitamino D sintezė veikiant tokiam pačiam saulės spindulių kiekiui gali būti mažesnė [1].

Vis dėlto kiekvieno žmogaus situacija individuali, todėl D vitaminas neturėtų būti vartojamas didelėmis dozėmis vien remiantis priklausymu tam tikrai grupei.

D vitaminas šaltuoju sezonu – ką svarbiausia prisiminti?

Rudenį ir žiemą sumažėja saulės UVB spindulių poveikis, todėl natūrali vitamino D gamyba odoje gali būti ribota. Dėl šios priežasties D vitaminas šaltuoju metų laiku sulaukia daugiau dėmesio.

D vitaminas padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, normalią kaulų ir dantų būklę, normalią raumenų funkciją bei normalią kalcio koncentraciją kraujyje. Jo galima gauti iš riebios žuvies, kiaušinių, tam tikrų grybų ir vitaminu D papildytų maisto produktų.

Tačiau svarbiausia prisiminti, kad D vitaminas nėra vienintelis geros savijautos ar normalios imuninės sistemos veiklos veiksnys. Įvairi ir subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir sveikas gyvenimo būdas išlieka svarbūs visais metų laikais.

Daugiau apie vitaminą D galite skaityti čia:

Šaltiniai:

1. National Institutes of Health, Office of Dietary Supplements. Vitamin D – Fact Sheet for Health Professionals. https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminD-HealthProfessional/ 
2. Harvard T.H. Chan School of Public Health. Vitamin D – The Nutrition Source. https://nutritionsource.hsph.harvard.edu/vitamin-d/
3. European Food Safety Authority (EFSA). Vitamin D: EFSA sets dietary reference values. https://www.efsa.europa.eu/en/press/news/
4. National Institutes of Health, Office of Dietary Supplements. Dietary Supplements for Immune Function and Infectious Diseases – Fact Sheet for Health Professionals. https://ods.od.nih.gov/factsheets/ImmuneFunction-HealthProfessional/
5. Tripkovic L. et al. Comparison of vitamin D2 and vitamin D3 supplementation in raising serum 25-hydroxyvitamin D status: a systematic review and meta-analysis. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22552031/
6. Endocrine Society. Vitamin D for the Prevention of Disease: An Endocrine Society Clinical Practice Guideline. https://www.endocrine.org/clinical-practice-guidelines/vitamin-d-for-prevention-of-disease?

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, taip pat ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto papildus. Straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašome susisiekiti el. paštu ecosh@ecosh.lt.