Vitamino D svarba – kur dalyvauja vitaminas D?

Vitamino D svarba – kur dalyvauja vitaminas D?

Vitaminas D – tai grupė riebaluose tirpių medžiagų, tokių kaip lamisterolis (Vitaminas D1), ergokalciferolis (Vitaminas D2), cholekalciferolis (Vitaminas D3) ir dihidrotachisterolis (Vitaminas D4) [1]. Iš jų žmogaus organizme svarbiausios formos yra:

• Ergokalciferolis (vitaminas D2), aptinkamas kai kuriuose augaluose, grybuose ir mielėse.
• Cholekalciferolis (vitaminas D3). Jo yra kai kuriuose gyvūniniuose maisto produktuose, pavyzdžiui, riebioje žuvyje ir kiaušinių tryniuose. Lyginant su ergokalciferoliu, cholekalciferolis beveik dvigubai veiksmingiau padidina vitamino D kiekį kraujyje [1,2].

Vitaminas D gaminamas iš cholesterolio, kai oda yra veikiama saulės. Dėl šios priežasties vitaminas D dažnai vadinamas „saulės vitaminu“. Tačiau saulės spinduliai retai suteikia pakankamai vitamino D, todėl jo būtina gauti papildomai su maistu.

Vitaminas D organizme atlieka tam tikras svarbias funkcijas. Pakankamas jo kiekis yra reikalingas normaliai kaulų ir dantų būklei, taip pat imuninei sistemai [3].

Vitamino D svarba kaulams

Vitaminas D skatina kalcio pasisavinimą žarnyne ir padeda palaikyti tinkamą kalcio ir fosforo kiekį kraujyje, kuris yra būtinas sveikiems kaulams [4]. Jo trūkumas vaikams gali sukelti rachitą, dėl kurio pasireiškia kaulų minkštėjimas. Suaugusiems vitamino D trūkumas pasireiškia osteomaliacija, kuri sukelia mažą kaulų tankį ir raumenų silpnumą. Ilgalaikis vitamino D trūkumas taip pat gali pasireikšti kaip osteoporozė – sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulinė masė [5].

Vitamino D svarba ligų prevencijai

• Gali sumažinti tikimybę susirgti išsėtine skleroze (IS). 2018 m. atlikta populiacijos tyrimų apžvalga parodė, kad mažas vitamino D kiekis yra susijęs su padidėjusia IS rizika [6].
• Gali sumažinti tikimybę susirgti širdies ligomis. Mažas vitamino D kiekis siejamas su padidėjusia širdies ligų, tokių kaip hipertenzija, širdies nepakankamumas ir insultas, rizika [7].
• Gali sumažinti sunkių ligų tikimybę. Nors tyrimai nevienodi, nustatyta, kad vitaminas D gali sumažinti gripo ir COVID-19 infekcijų tikimybę. Neseniai atlikta apžvalga parodė, kad mažas vitamino D kiekis prisideda prie ūminio kvėpavimo distreso sindromo – gyvybei grėsmingo kvėpavimo nepakankamumo, kurio metu dėl plaučių edemos sutrinka deguonies pasisavinimas iš alveolių į kraują [8].
• Gali palaikyti normalią imuninę sistemą. Žmonėms, neturinties pakankamo vitamino D kiekio, gali padidėti infekcinių ir autoimuninių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, 1 tipo diabetas ir uždegiminė žarnyno liga, rizika [9].

Vitamino D svarba nuotaikai ir depresijos simptomams mažinti

Tyrimai parodė, kad vitaminas D gali atlikti svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką ir mažinant depresijos riziką. Atlikus tyrimą su 7534 žmonėmis, paaiškėjo, kad neigiamas emocijas patiriantys asmenys, vartoję vitamino D papildus, pastebėjo simptomų pagerėjimą. Vitamino D papildai taip pat gali padėti depresija sergantiems žmonėms, kuriems yra vitamino D trūkumas [9]. Kitas tyrimas nustatė, kad mažas vitamino D kiekis yra sunkesnių fibromialgijos simptomų, nerimo ir depresijos rizikos veiksnys [10].

Vitamino D svarba normaliam svoriui

Didesnio svorio žmonėms yra didesnė tikimybė turėti mažesnį vitamino D kiekį. Viename tyrime nutukę žmonės, kurie vartojo vitamino D papildus, laikydamiesi svorio metimo dietos plano, prarado daugiau svorio ir riebalų masės nei placebo grupės nariai, kurie laikėsi tik mitybos plano [11]. Senesnis tyrimas parodė, kad žmonės, kasdien vartoję kalcio ir vitamino D papildus, numetė daugiau svorio nei tiriamieji, vartoję placebą. Tyrėjai teigia, kad papildomas kalcio ir vitamino D kiekis galėjo turėti apetitą slopinantį poveikį. Dabartiniai tyrimai nepatvirtina, kad vitaminas D sukelia svorio mažėjimą, tačiau atrodo, kad ryšys tarp vitamino D ir svorio yra [12].

Vitamino D trūkumas ir simptomai

Kai kuriems žmonėms vitamino D trūkumo rizika yra didesnė nei kitiems. Tam įtakos gali turėti šie veiksniai:

• Odos tipas. Žmonėms, kurių oda tamsesnė, vitamino D gamybai reikia daugiau saulės spindulių, nei tiems, kurių oda šviesesnė.
• Nepakankamas saulės poveikis. Žmonės, gyvenantys šiaurinėse platumose arba didelėse užterštumo zonose, dirbantys naktinėmis pamainomis arba uždarose patalpose, turėtų stengtis papildomai gauti vitamino D iš maisto ar maisto papildų.
• Vyresnis amžius. Su amžiumi odos gebėjimas sintetinti vitaminą D mažėja, be to, vyresni žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose, todėl jiems gali pasireikšti vitamino D trūkumas.
• Didelis kūno riebalų kiekis gali apriboti organizmo gebėjimą įsisavinti vitaminą D iš odos.
• Būklės, kurios riboja vitamino D pasisavinimą. Vitaminas D yra riebaluose tirpus, o tai reiškia, kad jo suvartojimas priklauso nuo to, ar žarnynas tinkamai pasisavina su maistu gaunamus riebalus [13].

Vitamino D trūkumas kartais nesukelia jokių simptomų arba jie pasireiškia tik per kelerius metus. Vitamino D trūkumas gali sukelti:

• osteoporozę;
• osteomalaciją;
• nuovargį, depresijos simptomus;
• kaulų, raumenų skausmus;
• ilgalaikes virškinimo problemas;
• bendrą silpnumą [13].

Vitamino D šaltiniai

Didžiąją dalį vitamino D galima gauti iš saulės spindulių. Visgi tie, kuriems gresia vitamino D trūkumas, jo turi gauti ir papildomai. Vitamino D svarba ypač pasireiškia žiemos mėnesiais, kai saulė jau ne tokia stipri. Produktai, kurie priskiriami kaip vitamino D šaltiniai, yra:

• riebios žuvys, tokios kaip lašiša, skumbrė ir tunas;
• kiaušinių tryniai;
• sūris;
• kepenys;
• grybai;
• pienas;
• grūdiniai produktai;
• apelsinų sultys [13].

Taip pat rekomenduojame skaityti:

Literatūra

1. Tripkovic L, Lambert H, Hart K, Smith CP, Bucca G, Penson S, et al. Comparison of vitamin D2 and vitamin D3 supplementation in raising serum 25-hydroxyvitamin D status: a systematic review and meta-analysis. Am J Clin Nutr [Internet]. 2012;95(6):1357–64. Available from: http://dx.doi.org/10.3945/ajcn.111.031070
2. Trang HM, Cole DEC, Rubin LA, Andreas P, Shirley S, Reinhold V. Evidence that vitamin D3 increases serum 25-hydroxyvitamin D more efficiently than does vitamin D2. Am J Clin Nutr [Internet]. 1998;68(4):854–8. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/9771862/
3. Bogh MKB, Schmedes AV, Philipsen PA, Thieden E, Wulf HC. Vitamin D production depends on ultraviolet-B dose but not on dose rate: A randomized controlled trial: Vitamin D increase after UVB. Exp Dermatol [Internet];20(1):14–8. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21158934/
4. Shaker JL, Deftos L. Calcium and Phosphate Homeostasis. MDText.com; 2023.
5. 5.Vitamin D [Internet]. Nih.gov. Available from: https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminD-Consumer/
6. 6.Sintzel MB, Rametta M, Reder AT. Vitamin D and multiple sclerosis: A comprehensive review. Neurol Ther [Internet]. 2018;7(1):59–85. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29243029/
7. 7.Saponaro F, Marcocci C, Zucchi R. Vitamin D status and cardiovascular outcome. J Endocrinol Invest [Internet]. 2019;42(11):1285–90. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31172459/
8. Grant WB, Lahore H, McDonnell SL, Baggerly CA, French CB, Aliano JL, et al. Evidence that vitamin D supplementation could reduce risk of influenza and COVID-19 infections and deaths. Nutrients [Internet]. 2020;12(4):988. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32252338/
9. Cheng Y-C, Huang Y-C, Huang W-L. The effect of vitamin D supplement on negative emotions: A systematic review and meta‐analysis. Depress Anxiety [Internet]. 2020;37(6):549–64. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32365423/
10. D’Souza RS, Lin G, Oh T, Vincent A, Orhurhu V, Jiang L, et al. Fibromyalgia symptom severity and psychosocial outcomes in fibromyalgia patients with hypovitaminosis D: A prospective questionnaire study. Pain Med [Internet]. 2020;21(12):3470–8. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32022867/
11. 11.Lotfi-Dizaji L, Mahboob S, Aliashrafi S, Vaghef-Mehrabany E, Ebrahimi-Mameghani M, Morovati A. Effect of vitamin D supplementation along with weight loss diet on meta-inflammation and fat mass in obese subjects with vitamin D deficiency: A double-blind placebo-controlled randomized clinical trial: XXXX. Clin Endocrinol (Oxf) [Internet]. 2019;90(1):94–101. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30246883/
12. Major GC, Alarie FP, Doré J, Tremblay A. Calcium plus vitamin D supplementation and fat mass loss in female very low-calcium consumers: potential link with a calcium-specific appetite control. Br J Nutr [Internet]. 2008;101(5):659–63. Available from: https://www.cambridge.org/core/journals/british-journal-of-nutrition/article/calcium-plus-vitamin-d-supplementation-and-fat-mass-loss-in-female-very-lowcalcium-consumers-potential-link-with-a-calciumspecific-appetite-control/623D71E0A965E910C48903089FA7B56C
13. Ware M, RDN, L.D. Vitamin D: Benefits, deficiency, sources, and dosage [Internet]. Medicalnewstoday.com. 2019. Available from: https://www.medicalnewstoday.com/articles/161618

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, tai bendro pobūdžio informacija, kuri nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašau susisiekite el. paštu ecosh@ecosh.lt.