Maisto papildai imunitetui

Šiuo šaltuoju periodu dažniau norime stiprinti savo sveikatą – žinome, kad svarbu tinkama mityba, kuo sveikesnis gyvenimo būdas ir judėjimas. Šiame straipsnyje norime trumpai apžvelgti maisto papildus, tinkamus imunitetui stiprinti.

Cinkas

Jau nuo seno pastebėta, kad cinko trūkumą turintys žmonės dažniau sirgdavo infekcijoms ir nuo jų netgi mirdavo. Neutrofilai, makrofagai, NK ląstelės (ląstelės žudikės) priklausomos nuo cinko kiekio organizme. Šios ląstelės yra svarbios kovoje su infekcijų sukėlėjais, ypač kai kalbame apie bakterijas. Manoma, kad cinkas gali pasitarnauti žmogaus organizmui kaip antioksidantas ir stabilizuoti ląstelių membranas, o tai reiškia, kad padeda organizmui kovoti su uždegiminiais procesais [1].

2017 m. Suomijoje atlikta metanalizė – sisteminė apžvalga. Buvo įtraukti 7 moksliniai tyrimai su 575 tiriamaisiais, kurie susirgo peršalimu. Tų tiriamųjų, kurie kasdien vartojo 80-92 mg cinko – peršalimo ligos trukmė sutrumpėjo 33 proc. Vartoję 192-207 mg/d cinko sirgo net 35 proc. trumpiau [13].

Tiriamieji, peršalimo metu vartoję cinko, sirgo net trečdaliu trumpiau.

Kitas Suomijoje atliktas tyrimas įrodė, kad pastilės su cinku mažina peršalimo trukmę. Efektas pastebėtas vartojant didesnę cinko dozę (75 mg ar daugiau). Peršalimo ligos trukmė sutrumpėjo net 45 proc. [2].

Su peršalimo ligomis imunitetui dažniausiai pavyksta susitvarkyti, tačiau autoimuninės ligos smarkiai blogina gyvenimo kokybę ir žmogaus sveikatą. Niekas tiksliai nežino, kodėl jos pasireiškia ir kodėl imunitetas nusprendžia „pulti pats save“, tačiau yra gerai žinomi autoimuninių susirgimų rizikos veiksniai. 2018 m. publikuota sisteminė apžvalga, kurioje teigiama, kad autoimuninėmis ligomis dažniau serga tie žmonės, kurie turi cinko deficitą [3].

Peršalimo ligas dažniausiai sukelia virusai, tačiau pastebėta, kad cinkas stiprina ir tą imuniteto dalį, kuri atsakinga kovojant su bakterijomis. Pasak 2010 m. „Nutrition Reviews“ (liet. – mitybos apžvalga) leidinyje publikuoto tyrimo, vyresni žmonės, turėję cinko deficitą, dažniau ir ilgiau sirgo pneumonija (plaučių uždegimu). Ši liga senyvo amžiaus žmonėms neretai būna mirtina. Manoma, kad cinko trūkumas slopina svarbių imunitetui T ląstelių veikimą, o taip pat padidina organizmo imlumą infekcijoms [14].

Geriausiai įsisavinami yra cinko bisglicinatas, cinko citratas ir cinko gliukonatas. Svarbu, kad vartojamas papildas būtų bioaktyvios formos [15].

Vitamino C svarba imunitetui

70 metų diskutuojama apie vitaminą C ir jo naudą prieš peršalimo ligas, bei poveikį imunitetui. Įtraukus daugiau nei 11 000 tiriamųjų iš skirtingų mokslinių tyrimų nustatyta, kad vitaminas C gali sumažinti peršalimo ligos trukmę. Suaugusiems ligos trukmė sutrumpėjo 8 proc., vaikams – 14-18 proc., priklausomai nuo dozės. Pastebėtas teigiamas efektas, kai vitaminas C buvo vartojamas reguliariai.

Tos pačios sisteminės apžvalgos metu taip pat pastebėta, kad sportininkams, kurie trumpais periodais patiria didesnį fizinį krūvį (pvz., ilgų distancijų bėgikai, slidininkai) vitamino C vartojimas perpus sumažino peršalimo ligų skaičių. Nustatyta, kad net ir nežymus trūkumas vitamino C gali silpninti imunitetą, dėl ko peršalimo ligomis sergame dažniau. Todėl reikėtų ištirti vitamino C kiekį pacientų organizme, norint išsiaiškinti, ar konkrečiam asmeniui reikalingas papildomas vitamino C kiekis. Didelės vitamino C dozės susirgimų dažniui ir ligos trukmei įtakos neturėjo [4].

2019 m. publikuotas įdomus mokslinis tyrimas, kuriame teigiama, kad vitaminas C sutrumpina pacientų lovadienius intensyvios terapijos skyriuje. Darbe teigiama, kad vitaminas C kainuoja labai nedaug, o viena papildoma diena intensyvios terapijos skyriuje kainuoja brangiai visiems mums [5].

imunitetui

Vitamino D svarba imunitetui

Didelį poveikį įvairioms organizmo sistemoms ir bendrai žmonių savijautai turintis vitaminas D taip pat svarbus mūsų imunitetui. Šio vitamino žmonėms ypatingai trūksta mažai saulėtuose kraštuose. Tie, kurie stokoja vitamino D, dažniau serga įvairiomis infekcijomis. 25 mokslinius tyrimus apėmusioje meta-analizėje teigiama, kad vitamino D vartojimas sumažina tiriamųjų sergamumą bent vienu ūmios viršutinės respiracinės infekcijos epizodu [6].

Studijos atskleidžia, kad jau nėštumo metu vitamino D trūkumas yra žalingas besivystančiam vaisiaus imunitetui. Atliktas tyrimas, kurio metu mamos vartojo 4400 TV/d antrą ir trečią nėštumo trimestrus ir vėliau buvo tiriamas virkštelės kraujas, analizuojama imuninė ląstelių kompozicija. Rezultatai stulbinantys – vitaminą D vartojusių nėščiųjų vaikų imunitetas po gimimo buvo paprastai tariant „labiau pasiruošęs“ kovoti su infekcijomis [7].

Žuvų taukai – taip pat svarbūs imunitetui

Omega-3 riebiosios rūgštys yra tai, dėl ko mes visi geriame žuvų taukus. Kitaip, nevartojant pakankamai žuvies, su maistu gauti jų gana sudėtinga. Jau žinoma, kad omega-3 padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. Efektas ištirtas molekuliniame lygmenyje ir yra žinoma, kad omega-3 stimuliuoja imuninės sistemos ląsteles, kurios kovoja prieš infekcijos sukėlėjus (kalbant tiek apie įgimtą, tiek apie įgytą imunitetą). Omega-3 yra svarbus mūsų ląstelių membranų komponentas [8].

Tiriant suaugusius pacientus, sergančius lėtine obstrukcine plaučių liga, buvo įrodyta, kad omega-3 padeda mažinti simptomus, nes mažėja uždegimas plaučių audinyje. Tai susiję ir su mažesniu mirštamumu [9].
Autoimuninių ligų (I tipo cukrinio diabeto, išsėtinės sklerozės) rizika taip pat mažėja, kuomet pakankami kiekiai omega-3 vartojami nuo pirmųjų gyvenimo metų [8].

Kurkumino nauda imunitetui

Šimtmečius naudojamas kurkuminas dabar įvardijamas kaip naujasis priešinfekcinis preparatas. Unikalu, tačiau moksliniais tyrimais pastebėtos tiek antibakterinės, tiek antivirusinės kurkumino savybės prieš tokius sukėlėjus kaip gripo virusas, hepatito C virusas, ŽIV virusas ir prieš bakterijas: stafilokokus, streptokokus, pseudomonas. Pastebėtas teigiamas efektas ir prieš grybelius. Kai kurie iš šių sukėlėjų yra atsparūs daugeliui antibiotikų. Kol mokslininkai aiškinasi, kokios maksimalios dozės saugios ir pakankamos sunaikinti šiuos sukėlėjus, vietiškai ar sistemiškai kurkuminas turėtų būti vartojamas, – dauguma žmonių jį jau vartoja profilaktinėmis saugiomis dozėmis [10].
2017 m. publikuotas Prancūzijoje, laboratorijoje su ląstelėmis atliktas bandymas, kur pastebėta, kad kurkuminas veikia prieš uodų pernešamus pavojingus virusus, tokie kaip Zika ar Čikungunija virusą [11].

Manoma, kad kurkuminas yra kandidatas tapti vaistu ir prieš koronavirusą. Laboratorijoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad kurkuminas gali moduliuoti ląstelių veiklą, netgi mažinti plaučių fibrozę ir edemą. Šiuo metu ieškoma vaistų formų, kurios padidintų kurkumino bioprieinamumą, sinergistinių (vienas kito poveikį pastiprinančių) derinių. Manoma, kad kurkuminas tinkamas tiek ligos prevencijai, tiek (greitu metu tikimasi, kad bus naudojamas) ir gydymui [12].

Daugiau apie maisto papildus imunitetui galite skaityti čia:

 

Literatūros šaltiniai:

  1. Prasad AS. Zinc in human health: effect of zinc on immune cells. Mol Med. 2008;14(5-6):353-357. doi:10.2119/2008-00033.Prasad (JAV)
  2. Hemilä H. Zinc lozenges may shorten the duration of colds: a systematic review. Open Respir Med J. 2011;5:51-8. doi: 10.2174/1874306401105010051. Epub 2011 Jun 23. PMID: 21769305; PMCID: PMC3136969. (Suomija)
  3. Sanna A, Firinu D, Zavattari P, Valera P. Zinc Status and Autoimmunity: A Systematic Review and Meta-Analysis. Nutrients. 2018;10(1):68. Published 2018 Jan 11. doi:10.3390/nu10010068 (Italija)
  4. Hemilä H, Chalker E. Vitamin C for preventing and treating the common cold. Cochrane Database Syst Rev. 2013 Jan 31;(1):CD000980. doi: 10.1002/14651858.CD000980.pub4. PMID: 23440782. (Suomija)
  5. Hemilä H, Chalker E. Vitamin C Can Shorten the Length of Stay in the ICU: A Meta-Analysis. Nutrients. 2019;11(4):708. Published 2019 Mar 27. doi:10.3390/nu11040708 (Suomija, Australija)
  6. Martineau AR, Jolliffe DA, Greenberg L, Aloia JF, Bergman P, Dubnov-Raz G, Esposito S, Ganmaa D, Ginde AA, Goodall EC, Grant CC, Janssens W, Jensen ME, Kerley CP, Laaksi I, Manaseki-Holland S, Mauger D, Murdoch DR, Neale R, Rees JR, Simpson S, Stelmach I, Trilok Kumar G, Urashima M, Camargo CA, Griffiths CJ, Hooper RL. Vitamin D supplementation to prevent acute respiratory infections: individual participant data meta-analysis. Health Technol Assess. 2019 Jan;23(2):1-44. doi: 10.3310/hta23020. PMID: 30675873; PMCID: PMC6369419. (Anglija, JAV, Švedija, Belgija ir kt. šalys).
  7. Hornsby E, Pfeffer PE, Laranjo N, Cruikshank W, Tuzova M, Litonjua AA, Weiss ST, Carey VJ, O’Connor G, Hawrylowicz C. Vitamin D supplementation during pregnancy: Effect on the neonatal immune system in a randomized controlled trial. J Allergy Clin Immunol. 2018 Jan;141(1):269-278.e1. doi: 10.1016/j.jaci.2017.02.039. Epub 2017 May 26. PMID: 28552588. (Anglija)
  8. Gutiérrez S, Svahn SL, Johansson ME. Effects of Omega-3 Fatty Acids on Immune Cells. Int J Mol Sci. 2019 Oct 11;20(20):5028. doi: 10.3390/ijms20205028. PMID: 31614433; PMCID: PMC6834330. (Švedija)
  9. Lemoine S CM, Brigham EP, Woo H, et al. Omega-3 fatty acid intake and prevalent respiratory symptoms among U.S. adults with COPD. BMC Pulm Med. 2019;19(1):97. Published 2019 May 21. doi:10.1186/s12890-019-0852-4 (JAV)
  10. Praditya D, Kirchhoff L, Brüning J, Rachmawati H, Steinmann J, Steinmann E. Anti-infective Properties of the Golden Spice Curcumin. Front Microbiol. 2019;10:912. Published 2019 May 3. doi:10.3389/fmicb.2019.00912 (Vokietija)
  11. Bryan C. Mounce, Teresa Cesaro, Lucia Carrau, Thomas Vallet, Marco Vignuzzi, Curcumin inhibits Zika and chikungunya virus infection by inhibiting cell binding, Antiviral Research,Volume 142, 2017, Pages 148-157, ISSN 0166-3542, https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0166354216307483?via%3Dihub
  12. Zahedipour F, Hosseini SA, Sathyapalan T, Majeed M, Jamialahmadi T, Al-Rasadi K, Banach M, Sahebkar A. Potential effects of curcumin in the treatment of COVID-19 infection. Phytother Res. 2020 May 19:10.1002/ptr.6738. doi: 10.1002/ptr.6738. Epub ahead of print. PMID: 32430996; PMCID: PMC7276879. (Iranas, Anglija, JAV ir kt.)
  13. Hemilä H. Zinc lozenges and the common cold: a meta-analysis comparing zinc acetate and zinc gluconate, and the role of zinc dosage. JRSM Open. 2017;8(5):2054270417694291. Published 2017 May 2. doi:10.1177/2054270417694291 (Suomija)
  14. Barnett JB, Hamer DH, Meydani SN. Low zinc status: a new risk factor for pneumonia in the elderly?. Nutr Rev. 2010;68(1):30‐37. doi:10.1111/j.1753-4887.2009.00253.x (JAV)
  15. https://www.healthline.com/nutrition/zinc

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, taip pat ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto papildus. Straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašome susisiekiti el. paštu ecosh@ecosh.lt.

Parašykite komentarą

×

Krepšelis