Mįslingiausias vitaminas

Kalbama, kad vitaminas D – labiausiai mokslininkams ir medikams nesuprantamas vitaminas, kuris biochemijoje labiau žinomas ne kaip vitaminas, o kaip prohormonas. Tai reiškia, kad mūsų organizmas šį vitaminą paverčia hormonu. Žmogaus organizmui svarbios vitamino D formos yra dvi: ergokalciferolis (vitaminas D2) ir cholekalciferolis (vitaminas D3).

Gana seniai yra žinoma, kad vitaminas D svarbus kalcio įsisavinimui ir apykaitai, kaulų augimui, užkerta kelią osteoporozei ir mažina griuvimų/lūžimų riziką. Tačiau vis daugiau kalbama ir apie kitas vitamino D naudingas savybes – reguliuoja imuninės sistemos funkcijas, ląstelių augimą. Žinoma, kad vitamino D receptoriai randami širdies ir kraujagyslių sistemos organuose, plaučiuose, kasoje, kauluose, odoje ir reprodukcinės sistemos organuose.
Su maistu gauname tik apie 10 proc. mūsų organizmui reikalingo vitamino D kiekio [1].

Vitaminas D ir jo trūkumo priežastys

Dažniausia vitamino D trūkumo priežastis, be abejo, yra sumažėjęs gavimas su maistu ir įsiurbimas virškinamajame trakte, taip pat – per mažai saulės. Kitos sunkiau išsiaiškinamos priežastys yra padidėjęs kepenų katabolizmas, suprastėjusi vidinė šio vitamino gamyba ir perdirbimas. Pasitaiko ir tokių situacijų, kad organai – taikiniai, tai yra tie, kurie turi vitamino D receptorius, nebūna jam jautrūs ir nors vitamino organizme pakanka – organai „nereaguoja“ taip, kaip turėtų. Deja, šių priežasčių visuomenei prieinamais įprastais tyrimais išsiaiškinti neįmanoma [2].

Vitaminas D

Rizikos veiksniai

Žmonės, kurie turi didesnę riziką stokoti vitamino D:

– Vyresnio amžiaus pacientai – dėl dažnesnio buvimo uždarose patalpose.

– Gyvenantys šiaurės platumose – dėl mažesnio ekspozicijos saulėje laiko.

– Tamsiaodžiai.

– Nutukę žmonės.

– Vartojantys medikamentus, kurie keičia vitamino D metabolizmą, pavyzdžiui: fenitoiną.

– Gulintys sveikatos priežiūros įstaigose (hospitalizuoti pacientai).

– Institucionalizuoti žmonės.

– Mažai būnantys saulėje ar būnantys su pilna apranga ir apsauga nuo saulės.

– Sergantys osteoporoze.

– Sergantys žarnyno ligomis: celiakija, uždegiminėmis žarnyno ligomis (Krono liga, opiniu kolitu) [2, 3, 4, 5].

Be abejo, žmonės, kuriems padidėja vitamino D poreikis, pavyzdžiui, nėščios, augantys vaikai, moterys po menopauzės – taip pat patenka į rizikos grupę [5, 6].

Ką jaučiame, kai trūksta vitamino D?

Žmonės, turintys nedidelį vitamino D deficitą, – dažniausiai nejaučia jokių simptomų arba jaučia nespecifinius simptomus (nuovargį, blogą nuotaiką, plaukų slinkimą, suprastėjusį žaizdų gijimą). Kai vitamino D labai trūksta ir pasireiškia antriniai parathormono padidėjimo pokyčiai – sumažėja kaulų masė, didėja lūžių tikimybė ne tik griuvus, bet ir savaime. Kaulai demineralizuojasi (praranda reikiamus mineralus). Vaikams pasireiškia rachitu. Su kaulų tankio mažėjimu susiję simptomai yra kaulų skausmas ir jautrumas, raumenų nusilpimas, apsunkintas vaikščiojimas [1]. Manoma, kad nebūtinai su kaulų būkle susiję užsitęsę, nespecifiniai, raumenų skausmai gali būti dėl vitamino D stokos [7].

Kiti vitamino D poveikiai

Mokslininkai vis daugiau kalba, kad vitamino D stoka gali būti susijusi su vėžiniais susirgimais. PSO darbuotojų grupė, ištyrę 5706 storosios ir tiesiosios žarnos vėžio atvejus ir 7107 kontrolinių pacientų, atrado ryšį tarp vitamino D stokos ir storosios žarnos vėžio [8]. 2016 m. publikuotas daugelio šalių tyrimas, kurio išvadose teigiama, kad genetiškai nulemtas mažesnis vitamino D kiekis yra susijęs su kiaušidžių vėžio atvejais ir palaikant aukštesnę vitamino D koncentraciją organizme – galime sumažinti šio sunkiai diagnozuojamo ir pagydomo, daugelio moterų gyvybes nusinešančio vėžio atvejų [9].

Nors žinoma, kad vitaminas D veikia mūsų imuninę sistemą, tačiau nėra visiškai aišku kaip ir kiek daug įtakoja. Jau įrodyta, kad vitamino D vartojimas nesumažina viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sveikiems suaugusiems asmenims [1]. Tačiau manoma, kad šio vitamino trūkumas susijęs su autoimuninėmis ligomis: 1 tipo diabetu, išsėtine skleroze, uždegiminėmis žarnyno ligomis [10, 11, 12].

 

Daugiau apie ECOSH Vitaminą D skaitykite čia:

 

Straipsnis paruoštas gydytojos.

Literatūra:

  1. https://www.drugs.com/vitamin-d.html
  2. „Vitamin D deficiency in adults: Definition, clinical manifestations, and treatment“ © 2020 UpToDate
  3. Thomas MK, Lloyd-Jones DM, Thadhani RI, et al. Hypovitaminosis D in medical inpatients. N Engl J Med. 1998;338(12):777-783. doi:10.1056/NEJM199803193381201 (JAV)
  4. Wortsman J, Matsuoka LY, Chen TC, Lu Z, Holick MF. Decreased bioavailability of vitamin D in obesity [published correction appears in Am J Clin Nutr. 2003 May;77(5):1342]. Am J Clin Nutr. 2000;72(3):690-693. doi:10.1093/ajcn/72.3.690 (JAV)
  5. Czernichow S, Fan T, Nocea G, Sen SS. Calcium and vitamin D intake by postmenopausal women with osteoporosis in France. Curr Med Res Opin. 2010;26(7):1667-1674. doi:10.1185/03007995.2010.483658 (Prancūzija)
  6. van der Meer IM, Karamali NS, Boeke AJ, et al. High prevalence of vitamin D deficiency in pregnant non-Western women in The Hague, Netherlands. Am J Clin Nutr. 2006;84(2):350-469. doi:10.1093/ajcn/84.1.350 (Nyderlandai)
  7. Plotnikoff GA, Quigley JM. Prevalence of severe hypovitaminosis D in patients with persistent, nonspecific musculoskeletal pain. Mayo Clin Proc. 2003;78(12):1463-1470. doi:10.4065/78.12.1463 (JAV)
  8. Vitamin D and Cancer. IARC Working Group Reports Vol.5, International Agency for research on Cancer, Lyon. November 2008. http://www.iarc.fr/en/publications/pdfs-online/wrk/wrk5/Report_VitD.pdf (Accessed on December 01, 2016).
  9. Ong JS, Cuellar-Partida G, Lu Y, et al. Association of vitamin D levels and risk of ovarian cancer: a Mendelian randomization study. Int J Epidemiol. 2016;45(5):1619-1630. doi:10.1093/ije/dyw207 [Europa, JAV, Australija]
  10. Mokry LE, Ross S, Ahmad OS, et al. Vitamin D and Risk of Multiple Sclerosis: A Mendelian Randomization Study [published correction appears in PLoS Med. 2016 Mar;13(3):e1001981. Goltzman, David [added]]. PLoS Med. 2015;12(8):e1001866. Published 2015 Aug 25. doi:10.1371/journal.pmed.1001866 (Amerika, Kanada, Anglija)
  11. Del Pinto R, Pietropaoli D, Chandar AK, Ferri C, Cominelli F. Association Between Inflammatory Bowel Disease and Vitamin D Deficiency: A Systematic Review and Meta-analysis. Inflamm Bowel Dis. 2015;21(11):2708-2717. doi:10.1097/MIB.0000000000000546 (JAV)
  12. Cooper JD, Smyth DJ, Walker NM, et al. Inherited variation in vitamin D genes is associated with predisposition to autoimmune disease type 1 diabetes. Diabetes. 2011;60(5):1624-1631. doi:10.2337/db10-1656 (Anglija)

Parašykite komentarą

×

Krepšelis