Feritinas: ką iš tiesų parodo šis rodiklis?
Feritinas dažnai minimas šalia geležies ir hemoglobino, todėl nesunku pagalvoti, kad visi trys rodikliai pasako tą patį. Iš tiesų jie apibūdina skirtingas geležies apykaitos dalis.
Feritinas yra baltymas, kuriame organizmas kaupia geležį. Nedidelė jo dalis cirkuliuoja kraujyje, todėl feritino koncentracija naudojama kaip vienas pagrindinių rodiklių organizmo geležies atsargoms įvertinti [1].
Tai ir yra pagrindinė feritino tyrimo vertė: jis padeda suprasti ne vien tai, kiek geležies tuo metu cirkuliuoja kraujyje, bet kokį geležies rezervą organizmas turi sukaupęs [2].
Feritinas – organizmo geležies rezervas
Geležies organizmui reikia nuolat. Ji naudojama hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, deguonies pernešimui, energinių medžiagų apykaitai ir kitoms fiziologinėms funkcijoms [3].
Tačiau visa turima geležis nepanaudojama iš karto. Dalis jos kaupiama, kad prireikus organizmas turėtų rezervą. Didelė šių atsargų dalis laikoma kepenyse, blužnyje, kaulų čiulpuose ir kituose audiniuose, o geležies kaupime svarbų vaidmenį atlieka feritinas [4].
Todėl feritiną galima įsivaizduoti kaip geležies atsargų indikatorių. Kai geležies gaunama pakankamai ir poreikis nėra didesnis už gaunamą kiekį, organizmas gali palaikyti savo rezervą. Kai geležies ilgainiui gaunama ar pasisavinama mažiau, nei jos sunaudojama, šios atsargos pradedamos naudoti ir feritino koncentracija gali mažėti.
Kuo skiriasi feritinas, geležis ir hemoglobinas?
Geležies koncentracija kraujyje parodo, kiek geležies tuo konkrečiu metu cirkuliuoja kraujyje. Šis rodiklis gali keistis priklausomai nuo paros laiko, mitybos ir kitų aplinkybių, todėl vienas matavimas ne visada tiksliai apibūdina sukauptas atsargas. Feritinas daugiau pasako apie tai, kiek geležies organizmas turi sukaupęs. Hemoglobinas – visai kitos paskirties baltymas. Jis yra raudonuosiuose kraujo kūneliuose ir padeda pernešti deguonį iš plaučių į audinius. Geležis yra būtina jo struktūros dalis.
Paprasčiau:
- geležis kraujyje – dabartinis cirkuliuojantis kiekis;
- feritinas – sukauptas rezervas;
- hemoglobinas – viena iš struktūrų, kuriai geležis jau yra panaudota.
Kodėl svarbus normalus feritino lygis?
Svarbus ne pats feritinas kaip skaičius, o tai, ką jis pasako apie organizmo sukauptas geležies atsargas. Geležis reikalinga daugeliui normalių organizmo funkcijų. Ji prisideda prie normalaus raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymo, normalaus deguonies pernešimo, energijos apykaitos ir normalios pažinimo funkcijos [4].
Kai geležies su maistu gaunama mažiau arba jos poreikis padidėja, organizmas gali pradėti naudoti sukauptas atsargas. Tokiu atveju feritino kiekis palaipsniui mažėja. Todėl pakankamos geležies atsargos veikia tarsi rezervas – organizmas turi iš kur paimti geležies, kai jos reikia kasdieniams fiziologiniams procesams.
Kodėl feritino atsargos gali sumažėti?
Geležies atsargos gali mažėti, kai ilgainiui organizmas geležies sunaudoja daugiau, nei jos gauna ir pasisavina.
Tam įtakos gali turėti:
- mažesnis geležies kiekis maiste;
- didesnis geležies poreikis;
- menstruacijos;
- nėštumo laikotarpis;
- kraujo donorystė;
- geležies pasisavinimo ypatumai;
- ilgalaikiai mitybos pokyčiai.
Feritino koncentraciją lemia ne vien tai, kiek geležies žmogus gauna su maistu. Ji priklauso nuo geležies poreikio, netekimo ir pasisavinimo, todėl skirtingais gyvenimo etapais gali keistis.
Menstruacijos yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių geležies atsargos gali mažėti – su krauju reguliariai netenkama ir dalies geležies. Kuo menstruacijos gausesnės, tuo didesnis gali būti ilgalaikis geležies netekimas.
Reikšmės turi ir mitybos pobūdis. Geležies pasisavinimas priklauso ne tik nuo jos kiekio maiste, bet ir nuo formos. Gyvūniniuose produktuose esanti heminė geležis paprastai pasisavinama lengviau nei augaliniuose produktuose esanti neheminė geležis. Pastarosios pasisavinimą gali pagerinti vitaminas C.
Feritino kiekiui įtakos gali turėti ir kraujo donorystė, ilgalaikis labai ribotas racionas ar padidėjęs geležies poreikis. Tokiais atvejais svarbu vertinti ne vien vienkartinį rezultatą, bet ir tai, kaip jis kinta laikui bėgant.
Ką mityba turi bendro su feritinu?
Maiste geležis būna dviejų pagrindinių formų – heminė ir neheminė. Heminės geležies yra mėsoje, paukštienoje ir jūros gėrybėse. Ji paprastai pasisavinama lengviau. Neheminė geležis randama augaliniame maiste ir geležimi papildytuose produktuose. Jos yra:
- ankštiniuose;
- riešutuose ir sėklose;
- viso grūdo produktuose;
- kai kuriose žaliose daržovėse;
- geležimi papildytuose grūdiniuose produktuose.
Neheminės geležies pasisavinimą gali pagerinti vitaminas C. Todėl, pavyzdžiui, ankštinius ar kruopas galima valgyti kartu su paprika, pomidorais, uogomis ar kitais vitamino C turinčiais produktais [4].
DUK apie feritiną:
Kas yra feritinas?
Feritinas yra geležį kaupiantis baltymas. Jo koncentracija kraujyje padeda įvertinti organizmo geležies atsargas.
Kodėl svarbus normalus feritino lygis?
Pakankamas feritino kiekis paprastai rodo, kad organizmas turi geležies atsargų, kurias gali panaudoti normaliems fiziologiniams procesams.
Ar feritinas ir geležis yra tas pats?
Ne. Geležis yra mineralinė medžiaga, o feritinas – baltymas, padedantis ją kaupti.
Ką gali reikšti žemas feritinas?
Žemas feritino kiekis paprastai rodo sumažėjusias organizmo geležies atsargas.
Daugiau apie geležies tyrimą skaitykite čia:
Šaltiniai:
- World Health Organization. WHO guideline on use of ferritin concentrations to assess iron status in individuals and populations. 2020. https://www.who.int/publications/i/item/9789240000124
- Daru J., Colman K., Stanworth S. J. et al. Serum ferritin as an indicator of iron status: what do we need to know? American Journal of Clinical Nutrition, 2017. https://doi.org/10.3945/ajcn.117.155960
- Europos Komisija. Commission Regulation (EU) No 432/2012 – patvirtinti geležies sveikatingumo teiginiai apie normalią energinių medžiagų apykaitą, deguonies pernešimą, pažinimo funkciją bei normalų raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą. http://data.europa.eu/eli/reg/2012/432/2017-05-01
- National Institutes of Health, Office of Dietary Supplements. Iron – Fact Sheet for Health Professionals. https://ods.od.nih.gov/factsheets/Iron-HealthProfessional/
Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, tai bendro pobūdžio informacija, kuri nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašau susisiekite el. paštu ecosh@ecosh.lt.
