Sveiki, norime informuoti, kad dirbame įprastu grafiku ir labai stengiamės visus užsakymus išsiųsti maksimaliai greitai. Būkime sveiki! El.parduotuvė

Kuo svarbus cinkas?

Cinkas –  žmogaus organizmui būtinas ir svarbus mikroelementas, kurio negeba pasigaminti pats organizmas, todėl būtina jo gauti su maistu. Jis dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų kaip struktūrinis komponentas. Šio mikroelemento randama tiek pačioje ląstelėje, tiek už jos ribų – tarpląsteliniuose audiniuose [1]. Žinoma, kad cinkas, kaip ir dauguma kitų mikroelementų, reikalingas santykinai nedideliais kiekiais, tačiau be jo nevyktų gyvybiškai svarbūs procesai. Jis labai svarbus ląstelėms augti ir daugintis, kurtis DNR, pasigaminti baltymams. Dėl jo svarbos augant cinko trūkumas ypač žalingas besivystančiam vaisiui ir augančiam vaikui [2].

Cinkas padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, normalią kaulų, plaukų, nagų ir odos būklę.

Daugiau nei 300 – tiek organizme esančių fermentų negalėtų funkcionuoti be cinko. Negana to, manoma, kad cinkas pats veikia kaip antioksidantas ir netgi turi priešuždegiminių savybių [3].

Daugiau nei 300 – tiek organizme esančių fermentų negalėtų funkcionuoti be cinko.

Natūralūs cinko šaltiniai

Ypatingai daug cinko turi jūros gėrybės ir žuvis. Dideli kiekiai aptinkami mėsoje – jautienoje, kiaulienoje, avienoje, vištienoje. Ankštiniai augalai, riešutai, sėklos, grūdinės kultūros (avižos, rudieji ryžiai, kvinoja) taip pat turi cinko. Pieno produktuose ir kiaušiniuose, grybuose jo randama kiek mažiau [4]. Svarbus faktas, kad iš gyvulinio maisto cinką pasisaviname kur kas lengviau, nei iš augalinio [5].

Cinko trūkumas  – problema, paliečianti ir jauną, ir seną

Nors  nuo 1896 m. buvo žinoma, kad be cinko negali augti ir gyvuoti augalai ir gyvūnai, tačiau tik 1961 m. buvo išsiaiškinta, kokia cinko svarba žmogui. Susieta, kad lėtinis viduriavimas, nuplikimas, skonio pokyčiai, imuniteto nepakankamumas, smegenų veiklos sutrikimai, prastas žaizdų gijimas, apetito stoka, įvairūs uždegiminiai procesai, kepenų ligos gali būti cinko trūkumo priežastis. Trūkstant šio mikroelemento gali pasireikšti netgi neuropsichologiniai sutrikimai: emocinis nestabilumas, irzlumas, depresija [1].

Cinko trūkumas yra svarbi problema pasauliniu mastu. Manoma, kad besivystančiose šalyse cinko trūkumas „atsakingas“ už maždaug 4 procentus vaikų sergamumo ir mirtingumo priežasčių. Išsivysčiusiose šalyse cinko trūkumas priešingai – dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms [6,7].

Didesnė rizika cinko trūkumą turėti yra žmonėms, kurie propaguoja vegetarinę ar veganinę mitybą, nėščiosioms ir žindyvėms, sergantiems skrandžio ir žarnyno ligomis, lėtinėmis inkstų ligomis, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, prastai besimaitinantiems arba žmonėms, turintiems valgymo sutrikimų (anoreksija, bulimija) [8].

Sausa oda, lūžinėjantys plaukai ir nagai, prastai gyjančios žaizdos, dažnai kimbančios infekcijos, viduriavimas, apetito stoka ar sutrikę skonio pojūčiai, nuotaikų pokyčiai – tai gali būti pirmieji cinko nepakankamumo požymiai, kuriuos siunčia organizmas. Be abejo, reiktų sunerimti, jeigu esate rizikos grupėje (išvardinta aukščiau). Net toks subtilus dalykas kaip nevaisingumas gali būti susijęs su cinko trūkumu [9].

Ryšys su peršalimo ligomis

Cinkas padeda mūsų imunitetui išlikti stipriam. 2017 m. Suomijoje atlikta metanalizė – sisteminė apžvalga. Buvo įtraukti 7 moksliniai tyrimai su 575 tiriamaisiais, kurie susirgo peršalimu. Tų tiriamųjų, kurie kasdien vartojo 80-92 mg cinko – peršalimo ligos trukmė sutrumpėjo 33 proc. Vartoję 192-207 mg/d cinko sirgo net 35 proc. trumpiau [10].

Tiriamieji, peršalimo metu vartoję cinko, sirgo net trečdaliu trumpiau.

Peršalimo ligas dažniausiai sukelia virusai, tačiau pastebėta, kad cinkas stiprina ir tą imuniteto dalį, kuri atsakinga kovojant su bakterijomis. Pasak 2010 m. „Nutrition Reviews“ (liet. – mitybos apžvalga) leidinyje publikuoto tyrimo, vyresni žmonės, turėję cinko deficitą, dažniau ir ilgiau sirgo pneumonija (plaučių uždegimu). Ši liga senyvo amžiaus žmonėms neretai būna mirtina. Manoma, kad cinko trūkumas slopina svarbių imunitetui T ląstelių veikimą, o taip pat padidina organizmo imlumą infekcijoms [11].

Geriausiai įsisavinami yra cinko bisglicinatas, cinko citratas ir cinko gliukonatas. Svarbu, kad vartojamas papildas būtų bioaktyvios formos. Patartina vartoti kartu su kitu maistu. Cinko įmanoma perdozuoti. Toksinis jo poveikis: vėmimas, viduriavimas, spazminiai pilvo skausmai, galvos skausmas [12].

Daugiau apie ECOSH cinko bisglicinatą galite rasti čia:

Straipsnis paruoštas gydytojos.

Literatūra:

  1. The Physiological, Biochemical, and Molecular Roles of Zinc Transporters in Zinc Homeostasis and Metabolism Taiho Kambe, Tokuji Tsuji, Ayako Hashimoto, and Naoya Itsumura. Physiological Reviews 2015 95:3, 749-784 (Japonija)
  2. Institute of Medicine. Food and Nutrition Board. Dietary Reference Intakes for Vitamin A, Vitamin K, Arsenic, Boron, Chromium, Copper, Iodine, Iron, Manganese, Molybdenum, Nickel, Silicon, Vanadium, and Zinc: a Report of the Panel on Micronutrients. Washington, DC: National Academy Press; 2001 (JAV)
  3. Ackland ML, Michalczyk A. Zinc deficiency and its inherited disorders – a review. Genes Nutr. 2006 Mar;1(1):41-9. (Australija)
  4. https://nutritiondata.self.com/foods-000124000000000000000-3w.html?
  5. Gibson RS. A historical review of progress in the assessment of dietary zinc intake as an indicator of population zinc status. Adv Nutr. 2012;3(6):772–782. Published 2012 Nov 1. doi:10.3945/an.112.002287 (Naujoji Zelandija)
  6. Penny ME. Zinc supplementation in public health. Ann Nutr Metab62 Suppl 1: 31–42, 2013. (Peru)
  7. Haase H, Mocchegiani E, Rink L. Correlation between zinc status and immune function in the elderly. Biogerontology7: 421–428, 2006. (Vokietija)
  8. Kumssa DB, Joy EJ, Ander EL, et al. Dietary calcium and zinc deficiency risks are decreasing but remain prevalent. Sci Rep. 2015;5:10974. Published 2015 Jun 22. doi:10.1038/srep10974 (Anglija)
  9. Saper RB, Rash R. Zinc: an essential micronutrient. Am Fam Physician. 2009;79(9):768–772. (JAV)
  10. Hemilä H. Zinc lozenges and the common cold: a meta-analysis comparing zinc acetate and zinc gluconate, and the role of zinc dosage. JRSM Open. 2017;8(5):2054270417694291. Published 2017 May 2. doi:10.1177/2054270417694291 (Suomija)
  11. Barnett JB, Hamer DH, Meydani SN. Low zinc status: a new risk factor for pneumonia in the elderly?. Nutr Rev. 2010;68(1):30‐37. doi:10.1111/j.1753-4887.2009.00253.x (JAV)
  12. https://www.healthline.com/nutrition/zinc

Parašykite komentarą

Uždaryti meniu
×

Krepšelis