Mineralas varis: 7 svarbiausios jo funkcijos organizme

Mineralas varis: 7 svarbiausios jo funkcijos organizme

Apie magnį, geležį ar cinką girdime gana dažnai, o varis paprastai lieka jų šešėlyje. Vis dėlto žmogaus organizmui jo reikia kasdien. Nors bendras vario kiekis mūsų kūne yra labai nedidelis, šis mikroelementas dalyvauja procesuose, susijusiuose su energijos apykaita, nervų ir imuninės sistemos veikla, geležies pernešimu bei net natūralia odos ir plaukų pigmentacija [1,2].

1. Svarbus normaliai energijos apykaitai

Kai kalbame apie energiją, dažniausiai galvojame apie tai, ar jaučiamės žvalūs. Tačiau energijos apykaita reiškia kiek kitą dalyką – procesus, kurių metu ląstelės maistines medžiagas paverčia joms tinkama energijos forma.

Varis svarbus energijos apykaitai, nes jis reikalingas fermentui, dalyvaujančiam energijos gamyboje ląstelėse. Šis procesas vyksta mitochondrijose – ląstelių dalyse, kurios padeda iš maistinių medžiagų pagaminti energiją, reikalingą organizmo veiklai. Vienas svarbių šio proceso fermentų yra citochromo c oksidazė, o jo veiklai būtinas varis [3].

2. Prisideda prie normalios nervų sistemos veiklos

Nervų sistema perduoda informaciją tarp smegenų ir viso kūno. Dėl jos galime judėti, jausti, reaguoti į aplinką ir koordinuoti daugelį organizmo funkcijų.

Varis padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą [1]. Jis reikalingas procesams, kurie padeda nervų ląstelėms perduoti signalus ir normaliai veikti [2]. Paprastai tariant, varis yra vienas iš mikroelementų, reikalingų tam, kad nervų sistema galėtų tinkamai atlikti savo darbą.

3. Svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai

Normali imuninės sistemos veikla priklauso nuo daugelio vitaminų, mineralų, baltymų ir bendros mitybos. Vienas iš šių mikroelementų yra varis – jis padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą [1]. Moksliniuose šaltiniuose varis siejamas su įvairiais fermentiniais ir ląstelių procesais, reikalingais normaliai imuninei funkcijai. [2]

4. Svarbus jungiamajam audiniui

Jungiamasis audinys padeda išlaikyti įvairių kūno dalių struktūrą ir tvirtumą. Jo yra odoje, kraujagyslėse, sausgyslėse, raiščiuose ir kituose audiniuose.

Varis padeda palaikyti normalią jungiamojo audinio būklę [1]. Jis reikalingas fermentui liziloksidazei, kuris padeda sutvirtinti kolageno ir elastino skaidulas. Kolagenas suteikia audiniams tvirtumo, o elastinas – elastingumo. Todėl varis prisideda prie procesų, kurie padeda palaikyti normalią jungiamojo audinio struktūrą [4].

5. Svarbus normaliai odos ir plaukų pigmentacijai

Vienas įdomiausių vario vaidmenų susijęs su mūsų natūralia spalva. Varis padeda palaikyti normalią odos ir plaukų pigmentaciją [1].

Odos ir plaukų spalvą iš dalies lemia pigmentas melaninas. Jo gamybos procese labai svarbus fermentas tirozinazė, o šio fermento aktyviajame centre yra vario. [5] Galima sakyti, kad varis yra viena iš detalių biocheminiame procese, kurio metu susidaro melaninas.

6. Padeda palaikyti normalų geležies pernešimą

Iš pirmo žvilgsnio varis ir geležis atrodo kaip du atskiri mineralai, tačiau organizme jų keliai susitinka. Varis padeda palaikyti normalų geležies pernešimą organizme.

Šiame procese svarbus baltymas ceruloplazminas. Jis turi vario ir pasižymi ferroksidazės aktyvumu – padeda geležiai pereiti į formą, tinkamą jos pernešimui kraujyje.  Ceruloplazminas taip pat yra vienas pagrindinių su variu susijusių baltymų kraujo plazmoje [6].

Tai geras pavyzdys, kad mikroelementai organizme neveikia visiškai atskirai – vieno mineralo apykaita gali būti susijusi su kito mineralo panaudojimu.

7. Padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos

Kiekvieną dieną organizme susidaro medžiagų, kurios gali pažeisti ląsteles. Kad nuo jų apsisaugotų, organizmas turi natūralią antioksidacinę sistemą.

Varis padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos [1]. Jis reikalingas vienam iš organizmo apsauginių fermentų – superoksido dismutazei (SOD1). Šis fermentas padeda neutralizuoti reaktyvias medžiagas, kurios gali pažeisti ląsteles [7]. Paprastai tariant, varis prisideda prie natūralios organizmo ląstelių apsaugos sistemos veiklos.

Svarbu tai, kad daugiau vario nereiškia didesnės apsaugos. Organizmui svarbus tinkamas vario kiekis ir jo pusiausvyra [3].

Vario šaltiniai maiste

Vario šaltinių maiste yra nemažai. Jo galima rasti tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės produktuose.

Daugiau vario turi:

• kepenys;
• austrės ir kitos jūros gėrybės;
• riešutai;
• sėklos;
• kakava ir juodasis šokoladas;
• viso grūdo produktai;
• avinžirniai ir kiti ankštiniai;
• kai kurie grybai [2].

Todėl įvairi mityba gali suteikti vario iš daugelio skirtingų šaltinių.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kam reikalingas varis?

Varis padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, nervų bei imuninės sistemos veiklą, jungiamojo audinio būklę, normalų geležies pernešimą ir odos bei plaukų pigmentaciją. Jis taip pat padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos [1].

Ar varis yra vitaminas?

Ne. Varis yra mineralinė medžiaga ir būtinas mikroelementas.

Ar organizmas pats gamina varį?

Ne. Varį žmogus turi gauti su maistu.

Ar vario yra augaliniame maiste?

Taip. Vario turi riešutai, sėklos, ankštiniai, kakava, viso grūdo produktai ir kai kurie grybai [2].

Daugiau apie mineralus galite skaityti čia:

Šaltiniai:

1. Europos Komisija. Commission Regulation (EU) No 432/2012 – ES patvirtinti vario sveikatingumo teiginiai.
   EUR-Lex – Regulation (EU) No 432/2012
2. National Institutes of Health, Office of Dietary Supplements. Copper – Fact Sheet for Health Professionals.
   NIH – Copper Fact Sheet for Health Professionals
3. Ruiz L. M., Libedinsky A., Elorza A. A. Role of Copper on Mitochondrial Function and Metabolism. Frontiers in Molecular Biosciences, 2021;8:711227.
   PubMed – Role of Copper on Mitochondrial Function and Metabolism
4. Rodriguez-Pascual F., Rosell-Garcia T. Lysyl Oxidases: Functions and Disorders. Journal of Glaucoma, 2018.
   PubMed – Lysyl Oxidases: Functions and Disorders
5. Solano F. On the Metal Cofactor in the Tyrosinase Family. International Journal of Molecular Sciences, 2018.
   PubMed – On the Metal Cofactor in the Tyrosinase Family
6. Hellman N. E., Gitlin J. D. Ceruloplasmin metabolism and function. Annual Review of Nutrition, 2002;22:439–458.
   PubMed – Ceruloplasmin metabolism and function
7. Boyd S. D. et al. Copper Sources for Sod1 Activation. Antioxidants, 2020.
   PubMed – Copper Sources for Sod1 Activation
8. EFSA Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies. Scientific Opinion on Dietary Reference Values for copper. EFSA Journal, 2015;13(10):4253.
   EFSA – Dietary Reference Values for copper
9. EFSA Scientific Committee. Re-evaluation of the existing health-based guidance values for copper and exposure assessment from all sources. EFSA Journal, 2023.
   EFSA – Re-evaluation of guidance values for copper

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, tai bendro pobūdžio informacija, kuri nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašau susisiekite el. paštu ecosh@ecosh.lt.