Kaip inozitolis gali veikti moters hormoninę sistemą?
Moters hormoninė sistema – sudėtingas tarpusavyje susijusių signalų tinklas. Menstruacinį ciklą, ovuliaciją, kiaušidžių veiklą ir lytinių hormonų gamybą reguliuoja ne vien estrogenai ar progesteronas. Šiuose procesuose dalyvauja ir insulinas, liuteinizuojantis hormonas (LH), folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) bei daugybė ląstelių viduje veikiančių signalinių molekulių.
Viena iš medžiagų, sulaukiančių vis daugiau mokslininkų dėmesio hormoninės sistemos kontekste, yra inozitolis. Nors kartais jis vis dar pavadinamas vitaminu B8, iš tikrųjų vitaminams inozitolis nepriskiriamas, nes žmogaus organizmas gali jį pasigaminti pats [1].
Tačiau kuo ši medžiaga susijusi su moters hormonais?
Kas yra inozitolis?
Inozitolis – natūraliai žmogaus organizme aptinkamas junginys. Egzistuoja kelios jo formos, tačiau žmogaus organizme ir moksliniuose tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama dviem:
- mio-inozitoliui (MI);
- D-chiro-inozitoliui (DCI).
Mio-inozitolis yra gerokai dažniau organizme aptinkama forma. Žmogaus organizmas jį gali sintetinti pats, o didelė jo dalis pagaminama inkstuose. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad per parą organizme gali būti pagaminama apie 2 g mio-inozitolio [2, 3].
D-chiro-inozitolio organizme yra mažiau. Jis susidaro iš mio-inozitolio veikiant specifiniams fermentams – epimerazėms. Šis procesas glaudžiai susijęs su insulino veikimu [2].
Svarbu tai, kad MI ir DCI nėra dvi visiškai vienodai veikiančios medžiagos. Jos atlieka skirtingas, tačiau tarpusavyje susijusias funkcijas.
Inozitolis veikia kaip ląstelių „signalų perdavėjas“
Norint suprasti inozitolio ryšį su hormonais, pirmiausia svarbu žinoti, kad hormonas pats savaime dažniausiai nėra galutinis signalas ląstelei.
Hormonas prisijungia prie receptoriaus ląstelės paviršiuje, tačiau tam, kad ląstelė „suprastų“, ką reikia daryti, signalas turi būti perduotas į jos vidų. Čia dalyvauja vadinamieji antriniai signalų perdavėjai.
Mio-inozitolis yra svarbus inozitolio fosfatų ir fosfatidilinozitolių – molekulių, dalyvaujančių ląstelių signalų perdavimo procesuose – pirmtakas [2, 4].
Paprasčiau tariant, inozitolis prisideda prie to, kad tam tikri hormoniniai signalai būtų tinkamai perduodami ląstelės viduje.
Todėl kalbant apie inozitolį svarbu ne tik jo kiekis organizme, bet ir tai, kaip efektyviai veikia su juo susiję signaliniai keliai.
Ryšys tarp inozitolio ir insulino
Vienas geriausiai išnagrinėtų inozitolio veikimo mechanizmų yra jo ryšys su insulino signalų perdavimu.
Insulinas dažniausiai siejamas su gliukozės kiekio kraujyje reguliavimu, tačiau jo reikšmė kur kas platesnė. Insulino signalai gali būti susiję ir su kiaušidžių veikla bei tam tikrų lytinių hormonų gamyba.
Mio-inozitolio ir D-chiro-inozitolio dariniai dalyvauja skirtinguose insulino signalinio kelio etapuose. Tyrimuose inozitolis siejamas su efektyvesniu ląstelių atsaku į insuliną ir gliukozės panaudojimu [2, 4].
D-chiro-inozitolis taip pat dalyvauja procesuose, susijusiuose su gliukozės pasisavinimu į ląsteles bei gliukozės gamybos reguliavimu kepenyse.
Kodėl tai svarbu moters hormoninei sistemai?
Todėl, kad metaboliniai ir hormoniniai signalai nėra dvi visiškai atskiros sistemos. Insulino koncentracijos pokyčiai gali turėti įtakos kiaušidžių hormoninei veiklai ir androgenų gamybai. Todėl normalus insulino signalų perdavimas gali būti viena iš grandžių, padedančių palaikyti bendrą hormonų pusiausvyrą.
Mio-inozitolis, FSH ir folikulų brendimas
Mio-inozitolis ypač įdomus kalbant apie kiaušidžių funkciją.
Kiaušidėse kiekvieno ciklo metu vyksta folikulų brendimas. Šį procesą reguliuoja keli hormonai, tarp jų – FSH, arba folikulus stimuliuojantis hormonas.
Mokslinėje literatūroje mio-inozitolis siejamas su FSH signalų perdavimu ir folikulų atsaku į šį hormoną [5].
FSH yra vienas pagrindinių hormonų, skatinančių folikulų augimą ir brendimą. Bręstančiame folikule vystosi kiaušialąstė, todėl normalus FSH signalų perdavimas yra svarbi fiziologinio menstruacinio ciklo dalis.
Įdomu ir tai, kad mio-inozitolio natūraliai aptinkama folikuliniame skystyje, kuris supa besivystančią kiaušialąstę.
Tai viena iš priežasčių, kodėl inozitolio vaidmuo moksliniuose tyrimuose nagrinėjamas ne tik metabolizmo, bet ir moters reprodukcinės sistemos kontekste.
Kuo skiriasi mio-inozitolis ir D-chiro-inozitolis?
Nors abi formos priklauso tai pačiai junginių grupei, jų funkcijos nėra identiškos.
Supaprastintai galima sakyti:
Mio-inozitolis labiau siejamas su FSH signalais, folikulų brendimu, ląstelių signalų perdavimu ir gliukozės pasisavinimu.
D-chiro-inozitolis glaudžiau siejamas su insulino signalais, gliukozės apykaita ir procesais, susijusiais su androgenų gamyba.
Todėl svarbus gali būti ne tik bendras inozitolio kiekis, bet ir MI bei DCI tarpusavio santykis.
Kiaušidėse mio-inozitolio natūraliai yra gerokai daugiau nei D-chiro-inozitolio. Mokslinėje literatūroje dažnai nagrinėjamas maždaug 40:1 MI ir DCI santykis, kuris siejamas su fiziologine šių dviejų formų pusiausvyra [6].
Vis dėlto šio santykio nereikėtų vertinti kaip universalaus skaičiaus, tinkamo kiekvienai moteriai ar kiekvienai situacijai. Inozitolio metabolizmas skirtinguose audiniuose nėra vienodas, todėl svarbus visas biologinis kontekstas.
Ar inozitolis gali veikti androgenų ir estrogenų pusiausvyrą?
Taip, tačiau šis poveikis yra netiesioginis ir susijęs su keliais mechanizmais.
Kiaušidėse MI ir DCI dalyvauja skirtinguose hormonų signaliniuose keliuose. D-chiro-inozitolis labiau siejamas su insulino veikiama androgenų gamyba, o mio-inozitolis – su FSH signalais ir folikulo veikla [5, 6].
Todėl pasikeitęs MI ir DCI santykis teoriškai gali turėti įtakos tam, kokie hormoniniai procesai kiaušidėse tampa aktyvesni.
Tai svarbu todėl, kad moters organizme androgenai taip pat yra normaliai gaminami hormonai. Problema nėra pats jų buvimas – svarbi jų pusiausvyra su kitais lytiniais hormonais.
Inozitolis nėra hormonas ir organizmui estrogenų ar progesterono tiesiogiai nesuteikia. Tiksliau būtų sakyti, kad jis dalyvauja sistemose, reguliuojančiose hormonų signalus ir jų gamybą.
Ką rodo moksliniai tyrimai?
Inozitolio poveikis moters hormoninei ir metabolinei sistemai nagrinėtas tiek pavieniuose klinikiniuose tyrimuose, tiek sisteminėse apžvalgose.
2023 m. paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje buvo apibendrinti 26 atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai, kuriuose dalyvavo 1691 moteris. Analizuojant bendrus rezultatus nustatyta pokyčių, susijusių su insulino veikimu, gliukozės apykaita bei bendro ir laisvo testosterono koncentracijomis [7].
Tai sustiprina hipotezę, kad inozitolio poveikis gali apimti ne vieną hormoną, o platesnį tarpusavyje susijusių metabolinių ir hormoninių procesų tinklą.
Vis dėlto mokslinius rezultatus svarbu vertinti atsargiai. Tyrimuose naudojamos skirtingos inozitolio formos, dozės, jų santykiai, vartojimo trukmė ir skirtingos tiriamųjų grupės. Dėl to inozitolio poveikis nėra vienodas kiekvienai moteriai, o moksliniai tyrimai šioje srityje tęsiami.
Inozitolis – ne hormonas, o hormoninių signalų dalis
Kalbant apie inozitolį svarbu nepamiršti esminio skirtumo: inozitolis nėra hormonas.
Jis organizmui neprideda estrogenų, progesterono ar kitų hormonų. Jo vaidmuo labiau susijęs su tuo, kaip ląstelės priima ir perduoda tam tikrus signalus.
Moksliniai duomenys rodo, kad mio-inozitolis ir D-chiro-inozitolis gali būti susiję su insulino signalų perdavimu, gliukozės apykaita, FSH veikimu, folikulų brendimu bei androgenų ir estrogenų pusiausvyrą lemiančiais procesais.
Todėl inozitolį tiksliau vertinti ne kaip medžiagą, kuri „sutvarko hormonus“, bet kaip vieną iš daugelio molekulių, padedančių palaikyti normalų hormoninių ir metabolinių signalų veikimą organizme.
Taip pat kviečiame skaityti ir kitus straipsnius:
Literatūra:
- Reynolds J. E. F. Martindale: The Extra Pharmacopoeia. 30th ed. Pharmaceutical Press, 1993.
- Kiani A. K., Paolacci S., Bertelli M. ir kt. From Myo-inositol to D-chiro-inositol molecular pathways. European Review for Medical and Pharmacological Sciences. 2021;25(5):2390–2402.
https://doi.org/10.26355/eurrev_202103_25279 - Li Y., Han P., Wang J., Shi T., You C. Production of myo-inositol: Recent advance and prospective. Biotechnology and Applied Biochemistry. 2022;69(3):1101–1111. https://doi.org/10.1002/bab.2181
- Croze M. L., Soulage C. O. Potential role and therapeutic interests of myo-inositol in metabolic diseases. Biochimie. 2013;95(10):1811–1827. https://doi.org/10.1016/j.biochi.2013.05.011
- Laganà A. S., Garzon S., Casarin J., Franchi M., Ghezzi F. Inositol in Polycystic Ovary Syndrome: Restoring Fertility through a Pathophysiology-Based Approach. Trends in Endocrinology & Metabolism. 2018;29(11):768–780.
https://doi.org/10.1016/j.tem.2018.09.001 - Kamenov Z., Gateva A. Inositols in PCOS. Molecules. 2020;25(23):5566. https://doi.org/10.3390/molecules25235566
- Greff D., Juhász A. E., Vancsa S. ir kt. Inositol is an effective and safe treatment in polycystic ovary syndrome: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Reproductive Biology and Endocrinology. 2023;21:10.
https://doi.org/10.1186/s12958-023-01055-z
Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, tai bendro pobūdžio informacija, kuri nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašau susisiekite el. paštu ecosh@ecosh.lt.
