Pigmentinės dėmės ir kaip su jomis kovoti

Pigmentinės dėmės ir kaip su jomis kovoti

Pigmentinės dėmės dažnai siejamos su senatvės požymiu. Tačiau yra kelių tipų dėmių, susijusių su skirtingais veiksniais. Iš tikrųjų pigmentinė dėmė yra normalios odos spalvos pokytis. Dėmė gali būti hiperpigmentuota (ruda, raudona, rožinė) arba hipopigmentuota (balta). Už odos pigmentaciją yra atsakingi melanocitai – ląstelės, kurios gamina odos pigmentą melaniną. Melaninas suteikia odai spalvą ir  yra pagrindinis apsauginis pigmentas nuo ultravioletinių saulės spindulių. Kai dėl tam tikrų priežasčių melanocitų veikla sutrinka, išryškėja tamsiai rudos (hiperpigmentacija) arba šviesiai rausvos bei baltos spalvos dėmės (hipopigmentacija). Žmonės, turintys šviesią odą ir rausvus plaukus, su pigmentinėmis dėmėmis susiduria dažniau. Visgi tie, kurių oda yra šviesi, paprastai turi mažiau, mažesnių ir šviesesnių melanino pigmentų nei žmonės su tamsesne oda [1].

Pigmentinių dėmių atsiradimo vietos

Jauniems žmonėms pigmentinės dėmės dažniausiai išsidėsto ant veido –  kaktos, nosies, skruostų ir viršutinės lūpos srityse. Vyresniems pigmentacija dažniausiai pasireiškia nugaros, pečių, krūtinės, rankų srityse. Neretai padidėjusi pigmentacija yra besaikio deginimosi saulėje rezultatas bei ankstyvo senėjimo požymis [2].

Pigmentacijos padidėjimą nulemiančios priežastys

Padidėjus melanino produkcijai, pigmentacija padidėja. Priešingai, esant melanino trūkumui, atsiranda lokalus arba išplitęs pigmentacijos sumažėjimas arba visiškas jos nebuvimas, dar kitaip vadinamas baltme.

Odos pigmentacija yra labai susijusi su organizmo vitaminų, fermentų balansu, taip pat endokrinine sistema. Vitaminų A, C ir B3 trūkumas didina melanino sintezę. Melanocitų aktyvumui taip pat įtaką daro antinksčiai, lytiniai hormonai, skydliaukė, odos intraląsteliniai fermentai bei mikroelementai, tokie kaip varis, cinkas, geležis.

Pigmentinės dėmės gali atsirasti dėl hormoninio disbalanso moterims nėštumo metu ar po jo, taip pat sergant skydliaukės ar kepenų ligomis. Neretai atsiranda žmonėms, kurie dirba su įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Pigmentinės dėmės gali padidėti dėl įvairių į organizmą patekusių medžiagų, likti po nudegimo, vabzdžių įkandimų, atsirasti persirgus kai kuriomis odos ligomis ar po kontakto su augalais. Veido srityje pigmentinės dėmės gali susidaryti naudojant erzinančias medžiagas, liemens srityje – dėl spaudimo, trynimo. Labiausiai pigmentinių dėmių atsiradimą lemiančių veiksnių yra saulė [2, 3, 4].

Vitaminų svarba pigmentacijai

Tamsioms pigmentinėms dėmėms pašviesinti ypač svarbūs vitaminas C, vitaminas B12 ir vitaminai A, E. Vitaminas C skatina kolageno gamybą bei slopina melanino susidarymą. Vitaminas B12 taip pat gerina kolageno sintezę, be to, jis skatina odos ląstelių atsinaujinimą. Vitaminai A ir E naudojami randams gydyti, o tai gali padėti pašviesinti tamsias dėmes, susidariusias po aknės. Be to, vitaminas A, priklausantis retinoidų šeimai, puikiai nušveičia negyvą odą ir tuo pačiu greitina pigmentinių dėmių išnykimą [3, 5, 6]. 

Mineralinių medžiagų svarba pigmentacijai

Pigmentinių dėmių susidarymui didelę įtaką daro varis. Nors jo nauda odos priežiūrai dar prieš kelerius metus nebuvo gerai žinoma, šiandien tyrimų duomenimis nustatyta, kad varį naudoja fermentai, kurie gamina melaniną. Todėl vario trūkumas gali paveikti šio pigmento gamybą ir sukelti odos blyškumą [4].

Esant cinko ir geležies trūkumui, pigmentinių dėmių atsiradimo tikimybė taip pat yra didesnė. Cinkas padeda palaikyti normalią vitamino A apykaitą bei apsaugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos [7]. Geležis yra svarbi melanino sintezei, o dėl šio mikroelemento trūkumo gali pasireikšti odos hiperpigmentacija [8].

Pigmentinių dėmių naikinimas

Nors dėmių naikinimui yra siūlomos profesionalios procedūros ar tiesiog jų namų sąlygomis, pavyzdžiui, obuolių actu, alijošiumi, žaliosios arbatos ekstraktais, pienu ir t.t, pigmentacijos pašalinti, kad ji neatsinaujintų – neįmanoma. Būtent dėl to labai svarbi pigmentinių dėmių prevencija. Norint išvengti pigmentinių dėmių atsiradimo, reikėtų taikyti visavertės mitybos principus, kad būtų gaunama svarbių vitaminų ir mineralų. Taip pat nepamiršti naudoti SPF priemones, galvos apdangalą ir akinius nuo saulės [2,9].

Daugiau skaitykite čia:

Literatūra

1. MaryAnn De Pietro CRT. Hyperpigmentation: What causes skin to darken? [Internet]. Healthline. 2022. Available from: https://www.healthline.com/health/hyperpigmentation
2. MaryAnn De Pietro CRT. Dark spots on the skin: Causes, treatments, and remedies [Internet]. Medicalnewstoday.com. 2019. Available from: https://www.medicalnewstoday.com/articles/324833
3. Pigment spots reason review vitamin c [Internet]. Bing. Available from: https://www.bing.com/search?q=pigment+spots+reason+review+vitamin+c&qs=n&form=QBRE&sp=-1&ghc=1&lq=0&pq=pigment+spots+reason+review+vitamin+c&sc=10-37&sk=&cvid=98E531A404A84F6EB21633E672D1139A&ghsh=0&ghacc=0&ghp
4. Reagan N. The benefits of copper in skin care [Internet]. Bella Reina | Spa Beauty Products. Bella Reina Spa; 2021. Available from: https://bellareinaspa.com/benefits-of-copper-in-skincare/
5. Burke KE, Clive J, Combs GF Jr, Commisso J, Keen CL, Nakamura RM. Effects of topical and oral vitamin E on pigmentation and skin cancer induced by ultraviolet irradiation in Skh:2 hairless mice. Nutr Cancer [Internet]. 2000;38(1):87–97. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11341050/
6. Li J, Bi D, Pan S, Zhang Y, Zhou D. Effects of high dietary vitamin A supplementation on tibial dyschondroplasia, skin pigmentation and growth performance in avian broilers. Res Vet Sci [Internet]. 2008;84(3):409–12. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18164357/ 
7. Yousefi A, Khani Khoozani Z, Zakerzadeh Forooshani S, Omrani N, Moini AM, Eskandari Y. Is topical zinc effective in the treatment of melasma? A double-blind randomized comparative study. Dermatol Surg [Internet]. 2014;40(1):33–7. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24237751/ 
8. Goodarzi A, Behrangi E, Bazargan AS, Rohaninasab M, Hosseini-Baharanchi FS, Shemshadi M, et al. The association between melasma and iron profile: a case-control study. Russ Open Med J [Internet]. 2020;9(2). Available from: https://romj.org/2020-0202 
9. Santos-Longhurst A. Home remedies for pigmentation: How to remove dark spots [Internet]. Healthline. 2018. Available from: https://www.healthline.com/health/home-remedies-for-pigmentation

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, taip pat ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto papildus. Straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašome susisiekiti el. paštu ecosh@ecosh.lt.