Vitaminas K2

Ar esate girdėję apie vitaminą K? 

Greičiausiai ne, nes apie šį vitaminą per pastarąjį dešimtmetį kalbėta nedaug ir retas kuris žino, kuo skiriasi vitaminas K1 ir vitaminas K2. Nors jeigu turite vaikų, turbūt ligoninėje jūsų naujagimiui buvo pasiūlyta suleisti vitamino K – tai itin svarbi profilaktika, siekiant išvengti hemoraginės naujagimių ligos (tai kraujo krešėjimo sutrikimas, pasireiškiantis kraujavimu naujagimiui dėl vitamino K stokos). Dėl nebrandžių kepenų naujagimiams stinga šio vitamino, o prasidėjęs nevaldomas kraujavimas gali sukelti skaudžių pasekmių [1].

Jau seniai žinoma, kad vitaminas K yra gyvybiškai būtinas, visų pirma dėl jau minėtos svarbos kraujo krešėjime. Tai vienas iš keturių, vandenyje netirpių vitaminų. Žinomas kaip kofaktorius krešėjimo fermentų gamyboje kepenyse, osteokalcino kauluose ir jungiamojo audinio baltymų kremzlėse ir kraujagyslių sienelėse. Vitaminas K taip pat svarbus ir žaizdų gijimo procese [2].

Vitaminas K1 ir vitaminas K2 

Vitaminas K dar yra skirstomas kaip vitaminas K1 (filokvinonas) ir vitaminas K2 (menakvinonas). K1 aptinkamas augaliniame maiste (brokoliai, špinatai), o vitaminas K2 – gyvuliniame (mėsoje, pieno bei fermentuotuose produktuose) [3].
Kiekvieną dieną moterims su maistu reiktų gauti 90 mikrogramų vitamino K, o vyrams – 120 mikrogramų. Vaikams šis kiekis labai įvairus: nuo 2 mikrogramų  naujagimiams iki 75 mikrogramų paaugliams berniukams. Nors vitamino K1 su maistu gauti lengva, visgi pakankamas kiekis vitamino K2 randamas vos keliuose produktuose [4].

Kokie trūkumo požymiai ir kam reiktų stebėti save atidžiau?

Kadangi vitamino K gamybai itin svarbūs kepenys – savaime aišku, kad žmonėms, sergantiems kepenų ligomis, padidėja vitamino K trūkumo rizika. Taip pat ir sergantiems žarnyno ligomis (tokiomis kaip celiakija), tulžies latakų ligomis reikėtų atidžiau stebėti savo sveikatą dėl vitamino K trūkumo.
Tačiau ar žinojote, kad neretai vartojami antibiotikai taip pat turi neigiamos įtakos vitamino K kiekiui organizme? Taip yra todėl, kad storojoje žarnoje esantys mikroorganizmai atsakingi už vitamino K sintezę, o po antibiotikų vartojimo mikrobiota stipriai pasikeičia [5]. Kai kurie vaistai nuo epilepsijos, kumarinai (vitamino K antagonistai/priešininkai) taip pat mažina vitamino K kiekį organizme [6].

Jeigu žmogui trūksta vitamino K – sutrinka krešėjimas, pasireiškia savaiminio kraujavimo požymiai arba ilgiau kraujuojama susižeidus, o taip pat po įvairių procedūrų kraujas nekreša normaliu greičiu. Odoje savaime gali atsirasti kraujosruvos, kitaip dar vadinamos petechijomis (taškinės kraujosruvos) ir ekchimozėmis (didesnės, masyvesnės kraujosruvos). Tai pavojinga būklė, kelianti grėsmę žmogaus gyvybei.
Taip pat žinoma, kad vitamino K trūkumas gali sutrikdyti kaulų mineralizaciją, pagreitinti kaulų  masės retėjimą (osteoporozę) ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką [7].

Kraujotakos ligos ir vitaminas K2

Mokslininkai pastebėjo, kad vitamino K trūkumo išraiška gali būti kalcio sankaupų atsidėjimas vidinėje kraujagyslių sienelėje. Yra žinoma, kad vainikinių širdies kraujagyslių, kurios maitina širdies raumenį, kalcifikacija gali sukelti įvairias širdies ir kraujagyslių ligas. Atlikti moksliniai tyrimai, kurių metu buvo lyginti pacientai, vartoję vitaminą K su vartojusiais placebo. Tyrimas su daugiau nei 16000 moterų įrodė, kad kasdienė 10 mikrogramų vitamino K2 dozė 9 procentais sumažina širdies ligų riziką [8]. Pastebėta, kad normalus vitamino K kiekis gali padėti palaikyti gerą kraujagyslių elastingumą [9].

Tyrimas su daugiau nei 16000 moterų įrodė, kad kasdienė 10 mikrogramų vitamino K2 dozė 9 procentais sumažina širdies ligų riziką. Normalus vitamino K kiekis gali padėti palaikyti gerą kraujagyslių elastingumą.

2020 m. publikuota nauja norvegų studija apie vitaminą K2. Ši studija truko 11 metų ir jos metu buvo stebėti kardiovaskuliniai įvykiai, kuriuos užregistravo visos šalies širdies ir kraujagyslių ligų centras (angl. – nationwide Cardiovascular Disease in Norway (CVDNOR) Project). Tyrimo išvadose teigiama, kad vitaminas K1 neturi teigiamo efekto širdies ir kraujagyslių sistemai, tačiau didesnės vitamino K2 dozės tiriamuosius veikė teigiamai [10].

Vitaminas K2 ir vitaminas D3

Tarptautiniame endokrinologijos žurnale (angl. International Journal of Endocrinology) 2017 m. pasirodė straipsnis, kuriame kalbama apie sinerginį vitaminų K2 ir D3 poveikį. Sinerginis veikimas reiškia, kad šie vitaminai veikdami kartu turi didesnį poveikį, nei veikdami atskirai. Abu šie vitaminai yra netirpūs vandenyje (tirpūs riebaluose) ir turi reikšmingą įtaką kalcio metabolizme. Vitaminas D skatina nuo vitamino K priklausomų baltymų gamybą, o šie baltymai yra itin svarbūs normaliam vitamino K veikimui žmogaus organizme. Genetiniai, molekuliniai ir ląstelių tyrimai su gyvūnais ir su žmonėmis įrodė, kad optimalios vitaminų K2 ir D3 dozės yra svarbios kaulų bei širdies ir kraujagyslių sistemoms [11].

Taip pat atlikta nemažai tyrimų su pomenopauzinio amžiaus moterimis, kuomet buvo tirta jų kaulų sveikata. Mažos vitamino D dozės neturi reikšmingos įtakos osteroporozės sukeltiems kaulų lūžiams po menopauzės. Straipsnyje minima, kad reikalingi detalesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kokios dozės reikšmingai sumažintų lūžių skaičių ir koks vitamino K kiekis turėtų būti vartojamas kartu su vitaminu D [11].

Taip pat kviečiame skaityti:

Literatūros šaltiniai:

1. https://www.cdc.gov/ncbddd/vitamink/facts.html
2. https://www.nhs.uk/conditions/vitamins-and-minerals/vitamin-k/
3. Schurgers LJ, Teunissen KJ, Hamulyák K, Knapen MH, Vik H, Vermeer C. Vitamin K-containing dietary supplements: comparison of synthetic vitamin K1 and natto-derived menaquinone-7. Blood. 2007 Apr 15;109(8):3279-83. doi: 10.1182/blood-2006-08-040709. Epub 2006 Dec 7. PMID: 17158229. (Nyderlandai)
4. Food and Nutrition Board of the Institute of Medicine. Dietary Reference Intakes for Vitamin A, Vitamin K, Arsenic, Boron, Chromium, Copper, Iodine, Iron, Manganese, Molybdenum, Nickel, Silicon, Vanadium, and Zinc (2000). National Academies Press, Washington DC, 2000. p. 162-196 http://books.nap.edu/openbook.php?isbn=0309072794 (Accessed on February 20, 2018).
5. Shearer MJ, Bechtold H, Andrassy K, Koderisch J, McCarthy PT, Trenk D, Jähnchen E, Ritz E. Mechanism of cephalosporin-induced hypoprothrombinemia: relation to cephalosporin side chain, vitamin K metabolism, and vitamin K status. J Clin Pharmacol. 1988 Jan;28(1):88-95. doi: 10.1002/j.1552-4604.1988.tb03106.x. PMID: 3350995.
6. Kasperkiewicz K, Ponczek MB, Owczarek J, Guga P, Budzisz E. Antagonists of Vitamin K-Popular Coumarin Drugs and New Synthetic and Natural Coumarin Derivatives. Molecules. 2020;25(6):1465. Published 2020 Mar 24. doi:10.3390/molecules25061465 (Lenkija)
7. Eden RE, Coviello JM. Vitamin K Deficiency. [Updated 2020 Nov 21]. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2021 Jan-. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK536983/
8. Gast GC, de Roos NM, Sluijs I, Bots ML, Beulens JW, Geleijnse JM, Witteman JC, Grobbee DE, Peeters PH, van der Schouw YT. A high menaquinone intake reduces the incidence of coronary heart disease. Nutr Metab Cardiovasc Dis. 2009 Sep;19(7):504-10. doi: 10.1016/j.numecd.2008.10.004. Epub 2009 Jan 28. PMID: 19179058. (Nyderlandai)
9. Theuwissen E, Smit E, Vermeer C. The role of vitamin K in soft-tissue calcification. Adv Nutr. 2012 Mar 1;3(2):166-73. doi: 10.3945/an.111.001628. PMID: 22516724; PMCID: PMC3648717. (Nyderlandai)
10. Haugsgjerd TR, Egeland GM, Nygård OK, Vinknes KJ, Sulo G, Lysne V, Igland J, Tell GS. Association of dietary vitamin K and risk of coronary heart disease in middle-age adults: the Hordaland Health Study Cohort. BMJ Open. 2020 May 21;10(5):e035953. doi: 10.1136/bmjopen-2019-035953. PMID: 32444431; PMCID: PMC7247390. (Norvegija)
11. van Ballegooijen AJ, Pilz S, Tomaschitz A, Grübler MR, Verheyen N. The Synergistic Interplay between Vitamins D and K for Bone and Cardiovascular Health: A Narrative Review. Int J Endocrinol. 2017;2017:7454376. doi:10.1155/2017/7454376 (Nyderlandai, Austrija, Šveicarija)

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, taip pat ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto papildus. Straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašome susisiekiti el. paštu ecosh@ecosh.lt.