B grupės vitaminai – B1, B2, B3, B5, B6 – kam jie reikalingi ir kokie šių vitaminų trūkumo požymiai?
B1 – nervų sistemai
Tai pats pirmasis atrastas vitaminas, kitaip dar žinomas tiamino pavadinimu. Žinoma, kad šio vitamino trūkumas itin dažnai pasireiškia alkoholizmo, anoreksijos metu, o taip pat – sergant lėtinėmis uždegiminėmis žarnyno ligomis. B1 vitamino trūkumas gali sukelti silpnumą, įvairius nervų pažeidimus, netgi psichozę. Stingant B1 gali pasireikšti Korsakoff sindromas – sumišimas, trumpalaikės atminties sutrikimas arba Wernicke encefalopatija – regėjimo sutrikimai, netvirta eisena [1]. Kepenyse mes kaupiame labai nedidelius tiamino kiekius, šis vitaminas yra tirpus vandenyje, todėl svarbu kasdien jo gauti su maistu. Reikalingas kasdienis kiekis svyruoja priklausomai nuo lyties, tačiau būtina gauti bent 1,1-1,4 mg tiamino [2]. Žinoma B1 vitamino nauda ne tik smegenų, nervų, bet ir širdies funkcijai. Pastebėta, kad pacientams, kurie turi širdies nepakankamumą, tiamino papildai gali pagerinti jų širdies veiklą, lyginant su placebo [3].
Kalbant apie ligas, svarbu paminėti, kad nervinė anoreksija pasaulyje itin paplitusi – ja serga 2,9 milijono žmonių. Nesubalansuota mityba, badavimas gali sukelti tiamino trūkumą, todėl rekomenduojama esant šiai ligai visuomet skirti B1 papildus [4].
B2 – ląstelių energijos produkcijai
B2 arba dar kitaip riboflavinas – tai gelsvas ir natūraliai švytintis vandenyje tirpus B grupės vitaminas. Nepatvarus saulės šviesoje, todėl pienas pradėtas pilstyti į kartonines pakuotes, nes stiklinėje pakuotėje esantis pienas gali netekti riboflavino. Tai svarbus tam tikrų organizme gyvybiškai reikalingų kofermentų komponentas. Reikšmingas ląstelių energijos produkcijai, jų augimui, taip pat riebalų, vaistų ir steroidų metabolizmui ląstelėse. Rekomenduojamas B2 kiekis per parą yra 0,3-0,4 mg kūdikiams, vėliau priklausomai nuo amžiaus 0,5-0,9 mg vaikams, paaugliams ir suaugusiems reikia 1,3 mg vyrams ir 1,1 mg moterims. Nėštumo metu riboflavino reikia 1,4 mg, o žindymo metu net 1,6 mg per dieną [5].
Yra žinoma, kad riboflavinas mažina oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus nervų sistemoje, kurie susiję su migreniniais galvos skausmais. Šis vitaminas yra svarbus mitochondrijų veiklai, o būtent mitochondrijų sutrikimai smegenyse turi įtakos migrenai [6]. Atsitiktinių imčių tyrimas su suaugusiais individais atskleidė, kad ilgalaikis riboflavino vartojimas (bent 3 mėnesius) sumažino migrenos priepuolių dažnį, lyginant su placebo grupe [7]. Riboflavino vartojimas nesukelia jokių šalutinių poveikių, o nauda mažinant migrenos priepuolius akivaizdi, todėl Amerikos Neurologų Akademija (angl. – American Academy of Neurology) ir Amerikos Galvos Skausmo Draugija (angl. – American Headache Society) patvirtino šio vitamino saugumą ir efektyvumą gydant migreną [8].
Atsitiktinių imčių tyrimas su suaugusiais individais atskleidė, kad ilgalaikis riboflavino vartojimas (bent 3 mėnesius) sumažino migrenos priepuolių dažnį, lyginant su placebo grupe [7]
Vitamino B2 trūkumo riziką padidina skydliaukės ligos ir nepakankama mityba. Simptomai, kad gali trūkti B2: sutrūkinėjusios lūpos, gerklės ir liežuvio patinimas, uždegimas, skausmas, plaukų slinkimas, anemija, paraudusios akys, sunkiais atvejais – katarakta. Ypatingai rizikos grupėje yra veganai ir vegetarai bei nėščios moterys (jeigu nevartoja laktozės ir mėsos) [7].
B3 reikalingas daugiau nei 400 fermentų veiklai
Taip pat vandenyje tirpus B grupės vitaminas, kurio kitas pavadinimas žinomas kaip niacinas. Dalyvauja daugelyje organizme vykstančių reakcijų kaip kofermentas, padeda maisto medžiagas paversti energija. Niacinas dalyvauja kuriant ir atkuriant DNR, pasižymi antioksidaciniu poveikiu. Maiste niacinas sutinkamas kaip nikotininė rūgštis arba niacinamidas [9].
Manoma, kad vitaminas B3 turi didelę reikšmę pažintinėms funkcijoms. Studija su beveik 4000 pacientų vyresnių, nei 65 metai, atskleidė, kad daugiau niacinio vartojantys pacientai turėjo geresnę apsaugą prieš Alzheimerio ligą, buvo mažiau paveikti su senatve susijusio pažintinių funkcijų blogėjimo [10].
Kaip ir kitų B grupės vitaminų, niacino poreikis išauga nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Trūkstant niacino pasireiškia liga, vadinama pelagra. Jos metu pleiskanoja oda, ji tampa pažeidžiama, jautri saulei, taip pat sutrinka virškinimas: pasireiškia pykinimas, apetito stoka, viduriavimas. Gali sutrikti atmintis, mąstymas, pasireikšti galvos skausmai, depresija, psichozė [11].
Kaip ir kitų B grupės vitaminų, niacino poreikis išauga nėštumo ir žindymo laikotarpiu.
B5 – energijos gamybai
B5 arba pantoteno rūgštis yra reikalingas kofermento A gamybai, o taip pat riebalų gamybai. Kadangi pantoteno rūgštis dalyvauja riebalų metabolizme, atliekami tyrimai, siekiant įrodyti vitamino B5 teigiamą poveikį cholesterolio kiekiui kraujyje [12]. Didesni pantoteno rūgšties kiekiai reikalingi rūkantiems, taip pat esant infekcijai organizme, susižeidus ar intensyviai sportuojant. Šio vitamino trūkumas itin retas dėl to, kad jis gerai pasisavinamas iš maisto, tačiau jo stingant gali pasireikšti neįprasti rankų pirštų ir pėdų jutimai, silpnumas, mieguistumas, padidėjęs imlumas infekcijoms [13].
B6 – jei patiriate stresą
Piridoksinu vadinamas B6 taip pat, kaip ir kiti B grupės vitaminai, yra kofermentas daugeliui svarbių fermentų, ypač reikšmingas baltymų gamyboje. Reikalingas neurotransmiterių gamybai, todėl stingant šio vitamino gali sutrikti pažintinės funkcijos, smegenų veikla. Žinoma, kad piridoksinas turi įtakos ir mūsų imunitetui, gliukozės metabolizmui, o taip pat ir hemoglobino gamybai [14]. Nors B6 aptinkamas daugelyje maisto produktų (ypač žuvyje ir mėsoje), bet atlikus tyrimus pastebėta, kad šio vitamino neretai trūksta, ypač paaugliams [15].
Atlikus sisteminę apžvalgą su beveik 20 000 įtrauktų tiriamųjų, lyginant su placebo grupe, maisto papildymas įvairiais mikroelementais (tame tarpe ir vitaminu B6) reikšmingai sumažino anemijos ir mikrolementų stygiaus dažnį tiriamojoje populiacijoje. Apibendrinant duomenis įtrauktos tiek aukšto išsivystymo lygio, tiek žemesnio išsivystymo lygio šalys [16].
2018 m. Prancūzijoje atlikta įdomi studija, kurios metu buvo siekta išsiaiškinti, ar geriau vartoti magnį vieną, ar kartu su vitaminu B6. Pacientai, patiriantys stresą, buvo įvertinti specialia depresijos ir nerimo skale (DASS-42). Vieni tiriamieji vartojo tik magnio papildus, kiti magnio su vitamino B6. Abejose grupėse sumažėjo tiriamųjų streso lygis, tačiau pacientai, kurie patyrė sunkų stresą, vertinant DASS-42 skale, pasiekė 24 proc. geresnius rezultatus, jei vartojo magnį kombinacijoje su B6, o ne vien magnio preparatą [17].
Apie B grupės vitaminus taip pat skaitykite čia>
Literatūros šaltiniai:
- https://www.moyak.com/papers/thiamine-vitamin-B1.html
- https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/vitamin-b1/
- DiNicolantonio JJ, Lavie CJ, Niazi AK, O’Keefe JH, Hu T. Effects of thiamine on cardiac function in patients with systolic heart failure: systematic review and meta-analysis of randomized, double-blind, placebo-controlled trials. Ochsner Journal. 2013 Dec 21;13(4):495-9. (Amerika)
- Oudman E, Wijnia JW, Oey MJ, van Dam MJ, Postma A. Preventing Wernicke’s encephalopathy in anorexia nervosa: A systematic review. Psychiatry Clin Neurosci. 2018 Oct;72(10):774-779. doi: 10.1111/pcn.12735. Epub 2018 Jul 31. PMID: 29984541.
- https://ods.od.nih.gov/factsheets/Riboflavin-HealthProfessional/
- https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/riboflavin-vitamin-b2/
- Schoenen J, Jacquy J, Lenaerts M. Effectiveness of high‐dose riboflavin in migraine prophylaxis A randomized controlled trial. Neurology. 1998 Feb 1;50(2):466-70. (Belgija)
- Holland S, Silberstein SD, Freitag F, Dodick DW, Argoff C, Ashman E. Evidence-based guideline update: NSAIDs and other complementary treatments for episodic migraine prevention in adults:[RETIRED]: Report of the Quality Standards Subcommittee of the American Academy of Neurology and the American Headache Society. Neurology. 2012 Apr 24;78(17):1346-53. (Amerika)
- https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/niacin-vitamin-b3/
- Morris MC, Evans DA, Bienias JL, Scherr PA, Tangney CC, Hebert LE, Bennett DA, Wilson RS, Aggarwal N. Dietary niacin and the risk of incident Alzheimer’s disease and of cognitive decline. Journal of Neurology, Neurosurgery & Psychiatry. 2004 Aug 1;75(8):1093-9. (JAV)
- https://ods.od.nih.gov/factsheets/Niacin-HealthProfessional/
- https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/pantothenic-acid-vitamin-b5/
- Martin Kohlmeier, in Nutrient Metabolism, 2003
- https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminB6-HealthProfessional/
- Morris MS, Picciano MF, Jacques PF, Selhub J. Plasma pyridoxal 5’-phosphate in the US population: the National Health and Nutrition Examination Survey, 2003-2004. Am J Clin Nutr 2008;87:1446-54. (JAV)
- Das JK, Salam RA, Mahmood SB, Moin A, Kumar R, Mukhtar K, Lassi ZS, Bhutta Food fortification with multiple micronutrients: impact on health outcomes in general population. Cochrane Database of Systematic Reviews 2019, Issue 12. Art. No.: CD011400. DOI: 10.1002/14651858.CD011400.pub2. Accessed 02 June 2021. (Pakistanas)
- Pouteau E, Kabir-Ahmadi M, Noah L, et al. Superiority of magnesium and vitamin B6 over magnesium alone on severe stress in healthy adults with low magnesemia: A randomized, single-blind clinical trial. PLoS One. 2018;13(12):e0208454. Published 2018 Dec 18. doi:10.1371/journal.pone.0208454
Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, taip pat ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto papildus. Straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašome susisiekiti el. paštu ecosh@ecosh.lt.