Aminorūgštys: kodėl jos reikalingos organizmui?

Aminorūgštys: kodėl jos reikalingos organizmui?

Aminorūgštys – tai grupė daugiausiai iš azoto, anglies, vandenilio ir deguonies sudarytų organinių junginių, naudojamų baltymų bei kai kurių biologiškai aktyvių medžiagų sintezei. Dauguma aminorūgščių yra silpnos organinės rūgštys, kurios turi mažiausiai po vieną amino grupę (-NH2 ) bei karboksilo grupę (-COOH). Gyvojoje gamtoje yra randama daugiau nei 300 skirtingų aminorūgščių, žmogaus organizme – apie 60, tačiau pagrindinių, baltymus sudarančių aminorūgščių yra tik 20. Aminorūgščių šaltiniai yra daug baltymų turintys maisto produktai, tokie kaip mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai, sojos pupelės. Kai žmogus valgo maistą, kuriame yra baltymų, jo virškinimo sistema suskaido juos į aminorūgštis, kurios dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų, įskaitant audinių augimą ir atsikūrimą, imuninę funkciją bei energijos gamybą. 

Pagal gavimo būdą aminorūgštys yra skirstomos į:

• • pakeičiamas;
• • nepakeičiamas;
• • iš dalies nepakeičiamas aminorūgštis. 

Tam, kad organizmas tinkamai augtų ir funkcionuotų, jam reikia bent 20 skirtingų aminorūgščių. Pakeičiamas aminorūgštis (asparaginą, asparto rūgštį, alaniną, gliciną, glutaminą, gliutano rūgštį, proliną, seriną, tiroziną ir cisteiną) organizmas gali pasigaminti pats, tačiau nepakeičiamos aminorūgštys organizme yra nesintetinamos, todėl jas būtina gauti su maistu. Iš dalies nepakeičiamų aminorūgščių sintezė organizme kai kuriomis sąlygomis gali būti ribota. Jos būtinos esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, ligos, nėštumo, kūdikystės ar traumos metu, kai yra didesnis šių aminorūgščių poreikis. Iš dalies nepakeičiamoms aminorūgštims yra priskiriamas argininas, cisteinas, glicinas, glutaminas, prolinas ir tirozinas [1].

Nepakeičiamos aminorūgštys

Devynios iš visų aminorūgščių yra klasifikuojamos kaip esminės (nepakeičiamos) aminorūgštys, kurias galima gauti tik su maistu. Šios aminorūgštys atlieka skirtingas, tačiau labai svarbias funkcijas organizme:

• • Fenilalaninas. Organizmas paverčia šią aminorūgštį tirozinu, dopaminu, epinefrinu ir norepinefrinu. Jis svarbus baltymų, fermentų, aminorūgščių gamybai [2].
• • Lizinas. Lizinas atlieka pagrindinį vaidmenį baltymų sintezėje, kalcio absorbcijoje ir hormonų bei fermentų gamyboje. Lizinas taip pat svarbus energijos gamybai, imuninei funkcijai, kolageno bei elastino gamybai (3).
• • Histidinas. Kūnas naudoja šią aminorūgštį histaminui gaminti, kuris yra gyvybiškai svarbus imuniniam atsakui, virškinimui, seksualinei funkcijai, kokybiškam miegui [4].
• • Valinas. Jis padeda skatinti raumenų augimą ir regeneraciją, dalyvauja energijos apykaitoje [5].
• • Treoninas. Tai yra pagrindinė struktūrinių baltymų, tokių kaip kolagenas ir elastinas, dalis, kurie yra svarbūs odos ir jungiamojo audinio komponentai. Treoninas taip pat dalyvauja riebalų metabolizme ir yra svarbus tinkamai imuninės sistemos veiklai [6].
• • Triptofanas. Dažnai siejamas su mieguistumu, triptofanas yra serotonino pirmtakas-neurotransmiteris, reguliuojantis apetitą, miegą ir nuotaiką [7].
• • Metioninas. Ši aminorūgštis atlieka svarbų vaidmenį metabolizme ir detoksikacijoje. Jis taip pat būtinas augimui, cinko bei seleno, t. y. mineralų, kurie yra gyvybiškai svarbūs sveikatai, absorbcijai [8].
• • Leucinas. Kaip ir valinas, leucinas yra labai svarbus baltymų sintezei ir raumenų atstatymui. Jis taip pat padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, skatina žaizdų gijimą ir dalyvauja augimo hormonų gamyboje [9].
• • Izoleucinas. Jis svarbus raumeniniam audiniui, imuninei funkcijai, hemoglobino gamybai ir energijos apykaitai [10].

Nors nepakeičiamų aminorūgščių galima rasti įvairiuose maisto produktuose, papildomas jų vartojimas gali turėti įtakos geresnei savijautai.

Aminorūgštys maisto produktuose

Aminorūgštys yra sudedamoji baltymų dalis, kurie pagal turimų aminorūgščių skaičių yra skirstomi į:

• • visaverčius baltymus. Tai gyvulinės kilmės baltymai, savo sudėtyje turintys visas nepakeičiamas aminorūgštis. Visaverčių baltymų šaltiniams yra priskiriami tokie maisto produktai kaip kiaušiniai, žuvis, paukštiena, jautiena ir kt.  Maistas, turintis visaverčius baltymus, ypač svarbus augančiam organizmui bei tiems, kurie užsiima daug ištvermės reikalaujančia fizine veikla. 
• • nevisaverčius baltymus – šie baltymai savo sudėtyje neturi visų aminorūgščių, todėl tam, kad būtų gaunamas reikiamas visų aminorūgščių kiekis, reikia subalansuoti mitybą, o tai ypač aktualu vegetarams ir veganams. Nevisaverčiams baltymams priskiriami augalinės kilmės baltymai, kurių yra grūdinės kultūros produktuose, daržovėse, ankštiniuose augaluose, riešutuose, sojoje [1,11].

Kitų aminorūgščių junginių svarba 

L-Teaninas – unikali, nebaltyminė aminorūgštis, randama  arbatoje ir kai kuriuose grybuose. Nustatyta, kad L-teaninas didina gama-amino sviesto rūgšties, serotonino ir dopamino koncentraciją. Gama-amino sviesto rūgštis saugo smegenis nuo dirgiklių ir veikia atpalaiduojančiai nesukeldama mieguistumo. L-Teaninas taip pat gali mažinti stresą ir nerimą, gerinti bendrą savijautą, dėmesį, budrumą, atmintį bei miego kokybę [12].

L-taurinas – tai organinis cheminis junginys iš aminorūgščių grupės. Jis nėra tipiška baltymų aminorūgštis, nes vietoje karboksilo grupės turi sulfono grupę. Taurino yra smegenyse, širdyje, inkstuose ir raumenų audiniuose. Nepaisant nedidelio jo kiekio, šiuose audiniuose jis vaidina labai svarbų vaidmenį, užtikrindamas tinkamą jų veiklą. Taurinas mažina nerimą, stresą bei yra vertinamas sportininkų, kadangi stiprina regeneracinius procesus ir didina fizinę ištvermę. Pagrindiniams taurino šaltiniams priskiriami gyvūniniai maisto produktai, tokie kaip mėsa, žuvis ir pieno produktai [13].

Daugiau apie N-acetil-L-cisteinas aminorūgštį galite skaityti čia:

Literatūra

1. Lopez MJ, Mohiuddin SS. Biochemistry, Essential Amino Acids. StatPearls Publishing; 2023.
2. PubChem. Phenylalanine [Internet]. Nih.gov. Available from: https://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/compound/L-phenylalanine
3. PubChem. Lysine [Internet]. Nih.gov. Available from: https://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/compound/5962
4. PubChem. Histidine [Internet]. Nih.gov. Available from: https://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/compound/L-histidine
5. PubChem. Valine [Internet]. Nih.gov. Available from: https://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/compound/L-valine
6. PubChem. L-threonine [Internet]. Nih.gov. Available from: https://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/compound/L-threonine
7. PubChem. Tryptophan [Internet]. Nih.gov. Available from: https://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/compound/6305
8. PubChem. Methionine [Internet]. Nih.gov. Available from: https://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/compound/L-methionine
9. PubChem. Leucine [Internet]. Nih.gov. Available from: https://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/compound/L-leucine
10. PubChem. L-Isoleucine [Internet]. Nih.gov. Available from: https://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/compound/l-isoleucine
11. The difference between complete and incomplete proteins [Internet]. WebMD. Available from: https://www.webmd.com/diet/difference-between-complete-and-incomplete-proteins
12. THEANINE: Overview, uses, side effects, precautions, interactions, dosing and reviews [Internet]. Webmd.com. Available from: https://www.webmd.com/vitamins/ai/ingredientmono-1053/theanine

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, taip pat ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto papildus. Straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašome susisiekiti el. paštu ecosh@ecosh.lt.