Gerosios žarnyno bakterijos – nematomos organizmo pagalbininkės
Gydytojai ir vaistininkai įspėja, kad kartu su antibiotikais turi būti vartojamos ir gerosios žarnyno bakterijos, kurios padeda atkurti bei palaikyti žarnyno mikroflorą. Tačiau, ar visi žinome, kad probiotikų vartojimas gali būti naudingas sprendžiant ir kitas su sveikata susijusias problemas?
Žarnyno mikroflora – svarbesnė nei atrodytų
Žarnyno mikroflora, neretai vadinama mikrobiota, tai – žmogaus ar gyvūno žarnyne gyvenantys mikroorganizmai. Normali mikroflora prisideda prie daugelio fiziologinių funkcijų, tokių kaip šeimininko imuniteto stiprinimas, dalyvavimas įsisavinant maisto medžiagas ir organizmo apsauga nuo „nedraugiškų“ mikroorganizmų.
Daugybė tyrimų parodė ryšį tarp žarnyno mikrofloros ir daugelio žmogaus kūno organų: žarnų, plaučių, smegenų ir odos. Jau daugiau nei prieš dešimtmetį pastebėta, kad žarnyno mikrofloros pokyčiai yra vienas iš pagrindinių daugelio sutrikimų veiksnių.
Žarnyno mikrobiota svarbi mūsų virškinimo procesui, jame gyvenančios gerosios žarnyno bakterijos prisideda prie maisto medžiagų metabolizmo, aprūpina organizmą vitaminais (pavyzdžiui, vitaminą K2 gamina ir žarnyno mikrobiota). Daugelis bakterijų atsakingos už cholesterolio metabolizmą, imunitetui svarbių imunoglobulinų gamybą.
Kokie simptomai išduoda, kad sutriko bakterijų pusiausvyra?
Sutrikusi gerųjų žarnyno bakterijų pusiausvyra (disbakteriozė, disbiozė), gali būti susijusi su įvairiomis lėtinėmis ar ūmiomis būklėmis, gali turėti įtakos žarnyno sutrikimams, alergijos simptomams, astmai, medžiagų apykaitai, širdies ir kraujagyslių ligoms ar net nutukimui.
Žarnyne gyvenančios gerosios žarnyno bakterijos neretai nukenčia dėl mūsų valgymo įpročių, gyvenimo būdo, vartojamų medikamentų, todėl gali išsivystyti disbakteriozė, kitaip sakant sutrikti „gerųjų“ ir „nedraugiškų“ bakterijų pusiausvyra organizme. Mikrobiotos pusiausvyra gali būti suardyta ne tik žarnyne, tačiau ir burnos ertmėje, ant odos, šlapimo takuose ir kitur.
Skirtingos bakterijų rūšys – skirtinga nauda
Lactobacillus acidophilus – geroji žarnyno bakterija, gebanti įvairiapusiškai prisidėti prie žmogaus sveikatos. Jos išskiriama pieno rūgštis gali sumažinti aplinkos pH, todėl ji slopina „nedraugiškų“ bakterijų augimą ir dauginimąsi bei neleidžia patogenams patekti į šeimininko ląsteles. Nustatyta, kad L. acidophilus vartojama kaip probiotikas yra veiksminga gydant ūminį ir lėtinį bei su antibiotikų vartojimu susijusį viduriavimą.
Lactobacillus plantarum yra randama pieno produktuose, daržovėse, mėsoje, vyne, jų gyvena virškinamajame trakte, makštyje ir šlapimo takuose. Yra surinkta daugybė duomenų apie šios gerosios žarnyno bakterijos vaidmenį viduriavimo prevencijoje, mažinant cholesterolį ir palengvinant dirgliosios žarnos simptomus, tačiau vis dar trūksta duomenų apie tikslias panaudojimo galimybes. Ši geroji žarnyno bakterija taip pat gali prisidėti prie įvairių žarnyno infekcijų gydymo.
Lactobacillus reuteri. Ši bakterija gyvena įvairiose žmogaus kūno vietose: burnos ertmėje, virškinamajame trakte, ant odos ir šlapimo takuose, dėl to jos veikimas yra kur kas platesnis. Bakterija gali išskirti antimikrobines medžiagas ir turi imunitetą stimuliuojančių savybių. Įdomu ir tai, kad keli tyrimai atskleidė šios gerosios žarnyno bakterijos veiksmingumą, vartojant ją po odontologinių procedūrų – ji ne tik papildo burnos ertmę naudingomis bakterijomis, bet ir sumažina kenksmingų bakterijų dauginimąsi.
Lactobacillus casei grupė (LCG) – viena plačiausiai ištirtų ir maisto bei farmacijos industrijoje taikomų probiotinių laktobacilų rūšių. Pastaraisiais metais daug mokslinių tyrimų buvo skirti jų taikymui stiprinant sveikatą ar vartojant prevenciškai. Mechanizmai, kuriais šios gerosios žarnyno bakterijos tiesiogiai ar netiesiogiai daro teigiamą poveikį žmonių sveikatai, dar nėra visiškai suprantami ir reikalauja tolesnių tyrimų.
Lactobacillus rhamnosus GG (LGG). Bakterija apsaugo nuo virškinamojo trakto infekcijų, naudojama viduriavimo prevencijai ir gydymui, imunitetui stiprinti ar kaip galimai užkertanti kelią tam tikriems alergijos simptomams.
Lactobacillus salivarius. Tai bakterijų rūšis, kuri dažniausiai randama seilėse ir yra atsakinga už angliavandenių metabolizmą. Keliuose tyrimuose pastebėta, kad L. salivarius gali išskirti tarpinius produktus, galinčius slopinti kitų bakterijų bei grybelių (pavyzdžiui, Candida albicans) bioplėvelės susidarymą, ir veikti patogenines bakterijas.
Lactobacillus helveticus. Viena iš dažniausiai naudojamų pradinių kultūrų įvairiems fermentuotiems pieno produktams gaminti. Probiotikuose L. helveticus neretai naudojamas kaip priedas, kuris gali padėti išgyventi kitoms probiotinėms kultūroms.
Bifidobacterium spp. – viena iš pagrindinių bakterijų genčių, sudarančių žinduolių virškinamojo trakto mikrobiotą. Bifidobakterijų gausa žmogaus žarnyne mažėja senstant.
Bifidobacterium bifidum. Buvo aprašyta, kad daugelis B. bifidum padermių sukelia teigiamą poveikį, įskaitant antibakterines savybes prieš patogenus, tokius kaip Helicobacter pylori, mažina lėtinį uždegimą žarnyne bei geba prisidėti prie imuninės sistemos moduliavimo.
Bifidobacterium lactis. Įvairių tyrimų metu pastebėta, kad B. lactis atlieka teigiamą vaidmenį, palaikydama žarnyno barjerinę funkciją virškinamojo trakto infekcijų metu, konkuruodama ir pašalindama galimus patogenus. Gali padėti reguliuoti imuninę sistemą ir suteikti apsaugą nuo „nedraugiškų“ bakterijų. Pastebėta, kad šios kultūros vartojimas gali sumažinti viduriavimo dažnį.
Bifidobacterium breve. Tyrimai parodė, kad Bifidobacterium breve gali prisidėti apsaugant nuo alergijos vystymosi, veikdama žarnyno mikrobiotą, žarnyno epitelio barjerą ir imuninę sistemą. Bifidobacterium breve geba kolonizuoti žarnyną ir skatinanti epitelio barjero brendimą, taip pat gali apsaugoti nuo patogeninių bakterijų ir prisidėti prie priešuždegiminių procesų skatinimo.
Bifidobacterium infantis. Ši bakterija yra Bifidobacterium longum porūšis. Ji dominuoja žindomų kūdikių žarnyno mikrobiotoje ir yra naudinga šeimininkui, nes pagreitina imuninio atsako brendimą, subalansuoja imuninę sistemą, prisideda prie uždegimo slopinimo, gerina žarnyno barjerinę funkciją ir didina acetato gamybą. Pastebima, kad skirtingų bakterijų kultūrų funkcijos žmogaus organizme persipina, tačiau yra ir kiek skirtingos, todėl gerosios žarnyno bakterijos turi būti pasirenkamos atsižvelgiant į varginančius simptomus. Klinikinių tyrimų vis dar trūksta, kad būtų galima pateikti konkrečias rekomendacijas, tačiau atlikti tyrimai neleidžia suabejoti, kad gerosios žarnyno bakterijos yra svarbios ir gali palengvinant įvairiausius simptomus, nulemtus sutrikusios bakterijų pusiausvyros.
Gali padėti gerinant psichinę sveikatą ir net nutukus
„Psichobiotikas“ – sąlyginai naujas terminas, reiškiantis, kad atitinkamų bakterijų kiekių vartojimas gali turėti teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Analizuota L. rhamnosus padermės teigiama įtaka smegenų funkcijai, taip pat ar klajoklis nervas gali būti svarbus dvikrypčiame žarnyno mikrobų ir smegenų ryšyje. Tyrimas buvo atliktas su sveikomis pelėmis. Pastebėta, kad šios padermės vartojimas tiesiogiai paveikė GABA receptorių ekspresiją smegenyse, dėl to sumažėjo nerimas ir pelių depresinis elgesys. Manipuliavimas mikrobiota, skiriant probiotikų, yra sritis, kuri galėtų padėti nutukimo prevencijai ir gydymui.
Kiek laiko vartoti probiotikus?
Kiek laiko reikia vartoti probiotikus, norint atstatyti pažeistą mikrobiotą, pagerinti virškinimą, odos būklę ar bendrą savijautą, vienos nuomonės nėra. Trumpalaikiam simptomų palengvinimui, pavyzdžiui, viduriavimui sumažinti, gerosios žarnyno bakterijos gali būti vartojamos tik trumpą laiką, nes kai kurie gali suveikti vos per kelias dienas. Sergant lėtinėmis ligomis ar bendrai imuninei būklei pagerinti probiotikus naudingiausia vartoti kelias savaites ar mėnesius.
Vieno tyrimo metu, kuriame tirti pacientai, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, nustatyta, kad efektyvesnis buvo probiotikų vartojimo kursas, trukęs iki 8 savaičių. Probiotikų padermių pasirinkimas, tinkamas dozavimas ir ilgalaikis vartojimas yra būtini, kad būtų pasiektas klinikinis efektyvumas.
Kaip tinkamai rūpintis savo žarnyno mikrobiota
Šiandien mokslininkai sutaria, kad mityba iš esmės veikia žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, kuri susijusi su bendra sveikata ir gerove. Naujausi tyrimai parodė, kad drastiški gyvenimo būdo pokyčiai ir šiuolaikinės dietos lemia ne tokią turtingą kaip anksčiau žarnyno mikroflorą.
Valgymo įpročiai stipriai veikia žarnyno mikrobiotą, formuoja jos sudėtį ir veiklą. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai mitybos pokyčiai gali turėti įtakos žarnyno mikrobų profiliui. Besikeičianti maisto sudėtis, taip pat maisto trūkumas ar perteklius veikia žarnyno mikrobiotą. Maistinių medžiagų trūkumas žarnyne padidina proteobakterijų kiekį, kurios skatina gleivinės sienelės uždegimą. Maistinių medžiagų perteklius sukelia nutukimą, kuris yra susijęs su disbakterioze ir uždegiminiais medžiagų apykaitos sutrikimais.
Didelis riebalų suvartojimas taip pat gali sukelti akivaizdžių žarnyno mikrobiotos sudėties pokyčių. Vartojant didelį kiekį riebalų, mikroorganizmų įvairovė gali mažėti. Sočiųjų riebalų pakeitimas nesočiaisiais gali padėti sumažinti žarnynui tenkančią naštą ir padidinti gerųjų žarnyno bakterijų kiekį. Pastebėta, kad žarnyno mikrobiotą gali teigiamai veikti fermentuoti maisto produktai, kurių sudėtyje yra probiotikų, skaidulinių medžiagų, bei krakmolas, vaisiai ir daržovės.
Probiotikų teikiama nauda
Probiotikai gali padėti apsaugoti organizmą nuo infekcijų, kurias sukelia patogenai arba kiti mikrobai. Taip pat gali reguliuoti imuninę sistemą ir suteikti apsaugą nuo „nedraugiškų“ bakterijų augimo. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, gerosios žarnyno bakterijos yra naudingos ne tik žarnyno veiklai, bet ir imunitetui, odai bei nervų sistemai. Mūsų organizme natūraliai gyvena gerosios žarnyno bakterijos, tačiau dėl įvairių priežasčių, tokių kaip netinkama mityba, lėtinės ligos, antibiotikų vartojimas, jų pusiausvyra gali sutrikti. „Gerųjų“ bakterijų pusiausvyrai atstatyti pasirinkus vartoti vien tik fermentuotus maisto produktus, rezultatas gali būti ne toks, kokio tikimasi, o, renkantis maisto papildus, reikėtų atsakingai pasidomėti jų sudėtimi. Svarbu atkreipti dėmesį, jog sudėtyje būtų kuo daugiau rūšių bakterijų ir pakankamas jų kiekis, gerai jei kartu su bakterijomis yra ir prebiotikų.
Plačiau apie probiotikus skaitykite čia>
Literatūra
- Antioxidants [Internet]. Gov.au. Available from: https://www.betterhealth.vic.gov.au/health/healthyliving/antioxidants?fbclid=IwAR1FSW8BhrS4c9dZIKznTSdTbJO9y8h1LQLt-_PN_ePJFAcsnTLrQugtRqk
- Kozina LS, Arutjunyan AV. Editorial: Denham Harman – pioneer of the free radical theory of aging. Curr Aging Sci [Internet]. 2017 [cited 2023 May 23];10(1):2. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28236672/
- Azat Aziz M, Shehab Diab A, Abdulrazak Mohammed A. Antioxidant categories and mode of action. In: Shalaby E, editor. Antioxidants. London, England: IntechOpen; 2019
- Flieger J, Flieger W, Baj J, Maciejewski R. Antioxidants: Classification, natural sources, activity/capacity measurements, and usefulness for the synthesis of nanoparticles. Materials (Basel) [Internet]. 2021;14(15):4135. Available from: http://dx.doi.org/10.3390/ma14154135
- Ware M, RDN, L.D. Antioxidants: Health benefits and nutritional information [Internet]. Medicalnewstoday.com. 2018. Available from: https://www.medicalnewstoday.com/articles/301506
- Hewlings SJ, Kalman DS. Curcumin: A Review of Its Effects on Human Health. Foods. 2017;6(10):92. Published 2017 Oct 22. doi:10.3390/foods6100092
- Susan J. Hewlings and Douglas S. Kalman. Published online 2017 Oct 22. JAV. Curcumin: A Review of Its’ Effects on Human Health. JAV).
Šaltinis: “Nematomos organizmo pagalbininkės: nustebsite, kokias bėdas padeda išspręsti tinkamos gerosios bakterijos”, lrytas.lt <https://www.lrytas.lt/sveikata/gyvenu-sveikai/2023/04/24/news/nematomos-organizmo-pagalbininkes-nustebsite-kokias-bedas-padeda-isspresti-tinkamos-gerosios-bakterijos-26829677>
Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, tai bendro pobūdžio informacija, kuri nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašau susisiekite el. paštu ecosh@ecosh.lt.
