Sutrikęs virškinimas: ką daryti?

Sutrikęs virškinimas: ką daryti?

Sutrikęs virškinimas – tai problema, su kuria bent kartą gyvenime susiduria daugelis žmonių. Pagrindiniai simptomai apima pilvo pūtimą, skausmą, pykinimą, raugėjimą, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą, taip pat sunkumą ar pilnumo jausmą po valgio [1, 2]. Kai kuriems žmonėms gali atsirasti ir rėmuo, kuris sukelia deginimo pojūtį krūtinėje, dažniausiai po riebaus maisto. Be to, žmonės, kenčiantys nuo sutrikusio virškinimo, dažnai jaučia nuovargį ir gali prarasti apetitą. Šie simptomai gali būti lengvi arba stiprūs, priklausomai nuo sutrikimo priežasčių.

Sutrikęs virškinimas – priežastys

Sutrikęs virškinimas gali būti sukeltas įvairių priežasčių, tačiau tinkami sprendimai gali padėti jį suvaldyti:

1. Sutrikęs virškinimas: netinkama mityba

Virškinimo sistema suskaido maistą į organizmui reikalingas medžiagas, tačiau netinkama mityba gali sutrikdyti šį procesą. Jei maiste trūksta skaidulų, virškinimas sulėtėja, didėja vidurių užkietėjimo rizika. Perdirbtas, riebus ar per daug cukraus turintis maistas gali apsunkinti skrandžio darbą, sukelti rūgštingumą ar diskomfortą. Be to, nesubalansuota mityba gali pakeisti žarnyno mikroflorą, dėl ko gali atsirasti pilvo pūtimas ar blogas maistinių medžiagų įsisavinimas.

Per daug riebaus, aštraus ar sunkiai virškinamo maisto gali sukelti skrandžio ir žarnyno problemas [3]. Rekomenduojama valgyti daugiau šviežių daržovių ir vaisių, pilno grūdo produktų, fermentuotų produktų ir lengvai virškinamų baltymų. Maisto produktai, tokie kaip kefyras, jogurtas ir rauginti kopūstai turi daug probiotikų, kurie stiprina žarnyno mikroflorą.

Skaidulos yra itin svarbios virškinimui, nes jos reguliuoja žarnyno veiklą ir palaiko sveiką mikroflorą [4]. Yra dviejų rūšių skaidulos: tirpios ir netirpios.

Tirpios skaidulos, randamos avižose, pupelėse, obuoliuose ir morkose, sugeria vandenį ir sudaro gelį, kuris lėtina virškinimą, stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje ir mažina cholesterolio lygį. Netirpios skaidulos, esančios kviečių sėlenose, riešutuose ir daržovėse, pagreitina maisto judėjimą virškinimo traktu, taip užkertant kelią vidurių užkietėjimui. Be to, skaidulos skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne, stiprina imuninę sistemą ir mažina uždegimus [5].

2. Sutrikęs virškinimas ir stresas

Nervinė įtampa dažnai daro neigiamą įtaką virškinimo sistemai. Organizmas į stresą reaguoja gamindamas daugiau kortizolio – hormono, kuris gali sulėtinti virškinimo procesą ir sukelti spazmus [6, 7]. Streso valdymui galima naudoti įvairius metodus, tokius kaip meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ar net paprasti pasivaikščiojimai gamtoje. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą miegą – miego trūkumas didina stresą ir neigiamai veikia virškinimo procesus.

3. Sutrikęs virškinimas ir nepakankamas skysčių vartojimas

Skysčiai yra būtini normaliam virškinimui ir maisto judėjimui žarnyne [8]. Vanduo padeda išlaikyti gerą žarnyno peristaltiką, todėl ypač svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač jei vartojama daug skaidulų. Dehidratacija gali sukelti vidurių užkietėjimą ir sulėtinti medžiagų apykaitą [9].

Rekomenduojama gerti apie 30–40 ml vandens kiekvienam kūno masės kilogramui. Pavyzdžiui, žmogui, sveriančiam 70 kg, reikia apie 2,1–2,8 litro vandens per dieną.

Svarbu atkreipti dėmesį į individualius poreikius – jei dažnai jaučiate troškulį, sausą burną ar nuovargį tai gali būti ženklas, kad vandens reikia gerti daugiau. Taip pat verta prisiminti, kad vaisiai, daržovės ir sriubos taip pat prisideda prie bendro skysčių suvartojimo.

4. Per greitas valgymas

Valgydami skubėdami žmonės dažnai praryja daug oro, kas gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą. Be to, greitas valgymas gali sukelti persivalgymą, nes smegenims reikia laiko, kad pajustų sotumo signalą. Patariama valgyti lėtai ir kruopščiai sukramtyti maistą, nes taip organizmas geriau pasiruošia virškinimui, o skrandis gauna pakankamai laiko gaminti reikalingus fermentus [10].

5. Sutrikęs virškinimas ir fizinio aktyvumo stoka

Judėjimas padeda stimuliuoti virškinimo procesus. Net paprastas pasivaikščiojimas po valgio gali pagerinti virškinimą ir sumažinti pilvo pūtimą. Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat skatina kraujotaką pilvo srityje ir palaiko sveiką žarnyno veiklą [11]. Kasdien bent 30 minučių trunkanti fizinė veikla gali žymiai pagerinti virškinimo sistemos veiklą.

Sutrikęs virškinimas – nemalonus, bet dažnai išsprendžiamas negalavimas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sutrikęs virškinimas gali iššaukti įvairius negalavimus. Pakeitus mitybą, geriant pakankamai skysčių, mažinant stresą ir užsiimant fizine veikla galima pagerinti virškinimo sistemos darbą.

Taip pat kviečiame skaityti apie balkšvajį gyslotį:

Literatūra:

1. National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases. Symptoms & Causes of Indigestion. https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/indigestion-dyspepsia/symptoms-causes
2. NHS. Indigestion. https://www.nhs.uk/conditions/indigestion/#:~:text=Indigestion%20is%20often%20caused%20by,and%20fatty%20or%20spicy%20foods
3. National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases. Indigestion (Dyspepsia). https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/indigestion-dyspepsia
4. Vanhauwaert, E., Matthys, C., Verdonck, L., & De Preter, V. (2015). Low-residue and low-fiber diets in gastrointestinal disease management. Advances in nutrition (Bethesda, Md.), 6(6), 820–827. https://doi.org/10.3945/an.115.009688
5. Parnell, J. A., & Reimer, R. A. (2012). Prebiotic fiber modulation of the gut microbiota improves risk factors for obesity and the metabolic syndrome. Gut microbes, 3(1), 29–34. https://doi.org/10.4161/gmic.19246
6. Konturek, P. C., Brzozowski, T., & Konturek, S. J. (2011). Stress and the gut: pathophysiology, clinical consequences, diagnostic approach and treatment options. Journal of physiology and pharmacology : an official journal of the Polish Physiological Society, 62(6), 591–599.
7. Pohl, C. S., Medland, J. E., & Moeser, A. J. (2015). Early-life stress origins of gastrointestinal disease: animal models, intestinal pathophysiology, and translational implications. American journal of physiology. Gastrointestinal and liver physiology, 309(12), G927–G941. https://doi.org/10.1152/ajpgi.00206.2015
8. Tariq, H., Makker, J., Ahmed, R., Vakde, T., & Patel, H. (2019). Frequent Sips of the Water for the Management of Gastroesophageal Reflux Induced Refractory Cough: A Case Report and Review of the Literature. Case reports in gastrointestinal medicine, 2019, 9205259. https://doi.org/10.1155/2019/9205259
9. Yurtdaş, G., Acar-Tek, N., Akbulut, G., Cemali, Ö., Arslan, N., Beyaz Coşkun, A., & Zengin, F. H. (2020). Risk Factors for Constipation in Adults: A Cross-Sectional Study. Journal of the American College of Nutrition, 39(8), 713–719. https://doi.org/10.1080/07315724.2020.1727380
10. Keller, J., & Layer, P. (2014). The Pathophysiology of Malabsorption. Viszeralmedizin, 30(3), 150–154. https://doi.org/10.1159/000364794
11. Costa RJS, Snipe RMJ, Kitic CM, Gibson PR. Systematic review: exercise-induced gastrointestinal syndrome—implications for health and intestinal disease. Aliment Pharmacol Ther. 2017; 46: 246–265. https://doi.org/10.1111/apt.14157

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, tai bendro pobūdžio informacija, kuri nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašau susisiekite el. paštu ecosh@ecosh.lt.