PROBIOTIKAI, arba PIENO RŪGŠTIES BAKTERIJOS

Gali būti sunku suvokti, kad bakterijos mūsų organizmui gali būti labai tinkamos ar net gyvybiškai svarbios. Bet tai tiesa! Daugybei bakterijų mūsų žarnynas yra jų namai, ir čia jos atlieka įvairius ir gyvybiškai svarbius vaidmenis. Tokios bakterijos vadinamos probiotikais, t. y. „pro-“ (liet. „už“) ir „-biotic“ (liet. „gyvybė“), arba „už gyvybę“, priešingas atitikmuo –„antibiotic“, arba „prieš gyvybę“. Kai kalbama apie probiotikus, dažniausiai omenyje turimos pieno rūgštį gaminančios bakterijos, pavyzdžiui, laktobacilos ir bifidobakterijos; pasak įvairių tyrimų, būtent jos padeda subalansuoti žarnyno mikroflorą.

Žmogaus mikrobioma, arba mikroflora, yra mikroskopinis kosmosas, kuriam priklauso tūkstančiai bakterijų, virusų ir kitų rūšių mikrobų. Bakterijos gyvena mūsų žarnyne, burnoje, ant odos, nosyje ir kitur, o jų tyrimai – šiuo metu viena greičiausiai besivystančių ir revoliucingiausių tyrimų sričių.

Probiotikai ir jų kamienai

Probiotikai dažniausiai skirstomi į dvi pieno rūgšties bakterijų rūšis, iš kurių plačiausiai ištirtos laktobakterijos ir bifidobakterijos. Jos, savo ruoštu, skirstomos į įvairius kamienus:

  • Laktobakterijų kamienai: Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus fermentum, Lactobacillus plantarum, Lactobacillus rhamnosus, Lactobacillus paracasei, Lactobacillus gasseri, Lactobacillus reuteri, Lactobacillus salivarus, Lactobacillus helveticus, Lactobacillius bulgaricus.
  • Bifidobakterijų kamienai: Bifidobacterium bifidum, Bifidobacterium longum, Bifidobacterium infantis, Bifidobacterium lactis, Bifidobacterium breve, Bifidobacterium adolescentis.
  • Streptococcus thermophilus.

Virškinamasis traktas – savarankiškas, labai intensyviai veikiantis pasaulis

Žmogaus virškinamojo trakto ilgis yra iki 10 metrų, iš kurių žarnynas sudaro apie 6–9 m ilgio ir sveria apie 2 kg. Kiekviename kvadratiniame jo centimetre gyvuoja šimtai rūšių bakterijų, virusų, grybelių ir archėjų, kurių bendras kiekis sudaro maždaug 100 trilijonų. Įprastai, žmogui miegant, organizme bakterijos dauginasi, kovoja dėl maisto ir jį virškina, išskiria toksinus ir į kraują išskiria šalutinius produktus – vitaminus, mineralus, baltymus, riebalus, antioksidantus ir priešuždegimines medžiagas, kad maitintų ir apsaugotų organizmą.

Šios draugiškos bakterijos į maistines medžiagas skaido, pavyzdžiui, cukrų, krakmolą ir angliavandenius, kad organizmas galėtų lengvai juos įsisavinti ir paversti energija. Skaitykite čia daugiau apie žarnyno mikroflorą ir koks pieno rūgščių bakterijų vaidmuo organizme.

Mokslininkai yra nustatę, kad tie mikroorganizmai, kurie kažkada buvo laikyti ligos sukėlėjais ir kuriuos reikėjo naikinti sterilizatoriais ir antibiotikais, iš tiesų mūsų organizme vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį. Viena iš svarbiausių išvadų – iki 80% imuninių ląstelių yra žmogaus žarnyne (plonojoje ir storojoje žarnoje), o bakterijos apsaugo mūsų imuninę sistemą. Bakterijos sukuria pirmąjį gynybinį barjerą, apsaugantį nuo kenksmingų bakterijų (pvz., E. coli bacteria, C. difficile symptom, Helicobacter Pylori), ir nuo kitų patogeninių mikroorganizmų invazijos.

Skaidydamos ir pašalindamos iš organizmo toksinus, kancerogenus, alergenus, druskas ir sunkiuosius metalus, jos apsaugo nuo įvairių susirgimų. Bakterijos, žarnynas ir visas organizmas yra taip glaudžiai tarpusavyje susiję, kad, paskutinių tyrimų duomenimis, veikia mūsų centrinę nervų sistemą ir smegenis, o per juos – mūsų nuotaiką, kraujo cukraus stabilumą ir gebėjimą susidoroti su kasdienio gyvenimo iššūkiais. Tarkime, stresas, depresija, koncentravimosi sunkumai ir nerimo sutrikimai – visa tai yra susiję su virškinimo sistema. Nėra ko stebėtis, kai sakoma, kad sveikata ir gerovė priklauso nuo mūsų žarnyno būklės.

Probiotinis maistas

Savo žarnyno veiklai galime ir patys padėti valgydami probiotinį maistą. Pabrėžtina, kad pasirinktas maistas turi būti iš anksto nepasterizuotas, nes taip sunaikinama dauguma mikroorganizmų, suteikiančių probiotiniams maisto produktams jų poveikį. Perkant fermentuotus maisto produktus, pirmenybę reikėtų teikti patikimiems šaltiniams, nes dėl naudojamų netinkamų metodų gali atsirasti kenksmingų bakterijų ar mikroorganizmų.
Geriausi probiotiniai maisto produktai yra jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai, rauginti agurkai ir grybai, tam tikros rūšies dumbliai, vingrūnės ir chlorelės, juodasis šokoladas, misas, tempeh (fermentuotas sojos produktas), natto (fermentuotos sojos pupelės), kimčiai (azijietiški aštrūs rauginti kopūstai) ir kombučia (fermentuotas gėrimas, pagamintas iš juodosios ir žaliosios arbatos).

Probiotikai kapsulėse

Kadangi gryną ir natūralų rūgpienį ar kefyrą, pagamintą iš nepasterizuoto pieno, dažnai sunku rasti, kaip alternatyvą galima vartoti žmogaus organizmui būdingas probiotines pieno rūgšties bakterijas kapsulėse, kad taip padidintumėte naudingų bakterijų kiekį žarnyno mikrofloroje. Tai verta apsvarstyti ir tuo atveju, jei vartojote antibiotikus arba jau ilgesnį laiką kenčiate nuo sveikatos problemų, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimų, didelio cholesterolio kiekio, egzemos, alergijos. Tokiu atveju gali nepakakti tik raugintų produktų vartojimo, nes priklausomai nuo saugojimo ir perdirbimo lygio, maisto produktuose gali nebūti pakankamai gyvybingų bakterijų.

Nors žarnyne yra šimtai bakterijų kamienų, svarbu, kad probiotikų sudėtyje būtų būtent tų kamienų, kurie tiktų tarpusavyje ir patekę į žarnyną sugebėtų veikti kartu su kitomis bakterijomis. Geriausi – iš žmogaus gauti bakterijų kamienai, t. y. žmonėms būdingos pieno rūgšties bakterijos, kurių efektyvumas yra įrodytas moksliniais tyrimais.
Pieno rūgšties bakterijos yra žinomos kaip saugios bakterijos, t. y. tarp jų niekada nebuvo pastebėti infekcijos sukėlėjai. Priešingai, jų teigiamas poveikis žmonių sveikatai yra įrodytas jau nuo pirmųjų pieno rūgšties bakterijų išskyrimo 1845 metais.

Šaltiniai:

  1. https://en.wikipedia.org/wiki/Probiotic
  2. https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDarnyno_mikroflora

 

 

Parašykite komentarą

Uždaryti meniu
×

Krepšelis