Gerosios bakterijos – ką pasirinkti?

Apie probiotikus

Probiotikai (pro biota – gyvenimui), dar vadinamos “gerosios bakterijos”, yra gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami optimaliomis dozėmis, gali turėti naudos žmogaus organizmui. Populiariausi probiotikai yra laktobacilos ir bifidobakterijos (arba kitaip – pieno rūgšties bakterijos), taip pat mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Be probiotikų dar yra svarbūs ir prebiotikai – tai nevirškinamos medžiagos (skaidulos), kurios padeda organizme esantiems probiotikams augti arba aktyviai veikti. Taip pat susiję ir sinbiotikai – produktai, kurie padeda veikti kartu probiotikams ir prebiotikams [1].

Yra išaiškinti mechanizmai, kaip būtent veikia gerosios bakterijos, tačiau mokslininkai atranda vis naujų. Populiariausia teorija, kad probiotikai tiesiog atkuria žarnyno mikroflorą, atstato bakterijų balansą virškinamajame trakte (tiek skrandyje, tiek žarnose). Gerosios bakterijos veikia nervus, kurie randami žarnyne ir taip padeda maistui slinkti tolyn virškinamuoju traktu. Žinoma, kad skirtingos rūšies gerosios bakterijos veikia skirtingus sutrikimus ir universalaus probiotiko nėra. Probiotikų efektas priklauso nuo genties, rūšies ir padermės [2].

Mieliagrybis

Mieliagrybis Saccharomyces boulardii nuo seno buvo žinomas kaip fermentavimui tinkamos mielės. Prancūzų mikrobiologas Henri Boulard 1920 m. tyrinėjo Indokiniją, ieškodamas naujų rūšių fermentavimo procesui. Tuo metu šalyje siautė choleros protrūkis. Mokslininkas pastebėjo, kad kai kurie pacientai nuo šios ligos pasveiko lengviau. Tai buvo tie, kurie vartojo specialią ličių arbatą. Henri Boulard atrado, kad aktyvus komponentas, esantis tropinių vaisių žievėje, buvo mieliagrybis [3].

Mokslo pasaulyje pradėta kalbėti ir apie mieliagrybio ryšį su mūsų pažintinėmis funkcijomis. Yra žinoma “gut brain axis” – žarnyno ir smegenų ašis. Pastebėta, kad bakterijų disbalansas žarnyne turi neigiamos įtakos mūsų smegenų struktūroms, tokioms kaip hipokampui, o taip pat atminčiai. Atlikti tyrimai su gyvūnais atskleidė, kad mieliagrybis veiksmingas atkuriant po antibakterinio gydymo pažeistą mikrobiotą ir taip pat užkertant kelią kognityvinių funkcijų sutrikimui [4].

Laktobacilos ir bifidobakterijos

Šios bakterijos normaliai gyvena mūsų organizme ir nesukelia jokių ligų. Žinoma, kad laktobacilos ir bifidobakterijos padeda virškinti maistą, absorbuoti maistines medžiagas, o turbūt svarbiausias jų darbas yra konkurencija su patogeninėmis bakterijomis, kurios gali sukelti ligas, tokias kaip infekcinės kilmės viduriavimas. Įprastai šių bakterijų mes galime gauti ir su maistu, pavyzdžiui, jogurtu. Laktobacilas ir bifidobakterijas atsargiai reiktų vartoti tiems pacientams, kurie geria imunosupresinius vaistus. Taip pat svarbu žinoti, kad šios bakterijos neatsparios antibiotikams [5].

Plačiai paplitusi rekomendacija – gerosios bakterijos esant kūdikių diegliams. Manoma, kad dėl kūdikių mikrobiotos ypatumų (kuri priklauso nuo nėštumo, gimdymo ir po gimdymo vartotų antibiotikų, nuo gimdymo būdo, taip pat genetikos) jie patiria skausmingus pilvo pūtimus. Cochrane duomenų bazėje publikuotas tyrimas, kurio metu tirtos šios bakterijos ir jų poveikis pilvo diegliams: Lactobacillus reuteri, Lactobacillus rhamnosus, Lactobacillus paracasei ir Bifidobacterium animalis. Nors nepakanka duomenų teigti, kad probiotikai reikšmingai mažina dieglių epizodų skaičių, tačiau pastebėta, kad kūdikiai, vartoję probiotikus, verkė trumpiau, o šalutinių efektų neregistruota [6].

Apžvalgoje “Probiotics in human – evidence based review” (liet. – gerosios bakterijos žmonėms, mokslu paremta apžvalga) aprašomos tokios probiotikų vartojimo indikacijos (rekomendacijos) kaip įvairios kilmės viduriavimas: tiek infekcinis, tiek su antibiotikais susijęs, klostridijų ar radiacijos sukeltas bei keliautojų viduriavimas. Yra duomenų ir apie uždegimines žarnyno ligas, dirglios žarnos sindromą, netgi laktozės netoleravimą [7]. Visgi šiuolaikinis požiūris į probiotikus kiek keičiasi ir manoma, kad tai nėra universalus “vaistas”, tinkamas kiekvienam. Manoma, kad daugiausia naudos yra gydant viduriavimo sukeltus mikrobiotos pakitimus, o įrodymais pagrįsta medicina negali atsakyti į klausimus ar tikrai gerosios bakterijos tinkamos gydyti tokiam plačiam spektrui sutrikimų, kaip buvo teigta anksčiau [8].

Skirtumai

Esminis skirtumas yra toks, kad dauguma bakterijų (tokių kaip lakto ir bifido bakterijos) aptinkamos mūsų žarnyne natūraliai, jos ten “gyvena”. Mieliagrybis – nėra mūsų mikrofloros dalis. Todėl patekęs į žarnyną vartojant papildą, nekolonizuoja jo, tai reiškia, neapsigyvena ir nepasilieka. Tiesiog atlieka tam tikras funkcijas ir yra pašalinamas.
Vidutinis gerųjų bakterijų dydis siekia 1 mikrometrą, kai tuo tarpu mieliagrybis yra 10 kartų didesnis. Tai reiškia, kad gydant viduriavimą, mieliagrybis veiks efektyviau, nes jis padengia didesnį žarnos vidinės sienelės plotą ir gali “prisikabinti” daugiau patogeninių, ligą sukeliančių sukėlėjų, taip neutralizuodamas neigiamą jų poveikį [9].

Optimaliausios sąlygos bakterijoms augti yra 10-80*C ir 6,5-7,5 pH terpė. Mieliagrybis geriausiai tarpsta 20-30*C temperatūroje ir rūgštingesniame pH (4,5-6,6). Todėl gerosios bakterijos ir mieliagrybis veikia skirtingose virškinamojo trakto vietose [9].

Tačiau vienas esminių skirtumų vartotojams yra tai, jog mieliagrybis yra visiškai atsparus antibiotikams – nes antibiotikai veikia prieš bakterijas, o ne prieš grybelius. Taigi vartojant antibiotikus mieliagrybį galite vartoti kartu, bet kuriuo metu. Taip pat žinoma, kad mieliagrybis nedidina bakterijų atsparumo antibiotikams [9].

Tačiau vienas esminių skirtumų vartotojams yra tai, jog mieliagrybis yra visiškai atsparus antibiotikams – nes antibiotikai veikia prieš bakterijas, o ne prieš grybelius.

Jeigu visgi nuspręsite ar gydytojas paskirs vartoti lakto ar bifido bakterijas – jas reikėtų vartoti tarpuose tarp antibiotikų, nes kitu atveju antibiotikai gali sunaikinti ir šias gerąsias bakterijas.

Atliktas tyrimas su vaikais, kurie sirgo ūmia diarėja ir lygintas mieliagrybio bei jogurto skysčio efektyvumas. Pastebėta, kad mieliagrybį vartojusioje grupėje, vaikai reikšmingai trumpiau viduriavo ir jau 3 ligos parą išmatos buvo normalios konsistencijos [10].

Daugiau apie gerasias bakterijas skaitykite čia>

Literatūros šaltiniai: 

1. https://www.nccih.nih.gov/health/probiotics-what-you-need-to-know
2. https://www.nhs.uk/conditions/probiotics/
3. McFarland LV. Systematic review and meta-analysis of Saccharomyces boulardii in adult patients. World J Gastroenterol. 2010;16(18):2202-2222. doi:10.3748/wjg.v16.i18.2202 (JAV)
4. Suparna Roy Sarkar, Papiya Mitra Mazumder, Kaberi Chatterjee, Abhishek Sarkar, Maria Adhikary, Kunal Mukhopadhyay, Sugato Banerjee, Saccharomyces boulardii ameliorates gut dysbiosis associated cognitive decline, Physiology & Behavior, Volume 236, 2021, 113411, ISSN 0031-9384, https://doi.org/10.1016/j.physbeh.2021.113411 (Indija)
5. https://www.webmd.com/vitamins/ai/ingredientmono-790/lactobacillus
6. Ong TG, Gordon  M, Banks  SSC, Thomas  MR, Akobeng  Probiotics to prevent infantile colic. Cochrane Database of Systematic Reviews 2019, Issue 3. Art. No.: CD012473. DOI: 10.1002/14651858.CD012473.pub2. Accessed 24 May 2021. (Anglija)
7. JOUR, K., Harish, AU – Thomas, Varghese, PY  – 2006/01/01, SP  – T1  – Probiotics in human—evidence based review, VL  – 4, JO  – Calicut Medical Journal (Indija).
8. The Lancet Gastroenterology & Hepatology, Probiotics: elixir or empty promise?, The Lancet Gastroenterology & Hepatology, Volume 4, Issue 2, 2019, Page 81, ISSN 2468-1253, https://doi.org/10.1016/S2468-1253(18)30415-1.
9. Pais P, Almeida V, Yılmaz M, Teixeira MC. Saccharomyces boulardii: What Makes It Tick as Successful Probiotic? J Fungi (Basel). 2020 Jun 4;6(2):78. doi: 10.3390/jof6020078. PMID: 32512834; PMCID: PMC7344949. (Portugalija)
10. Eren M, Dinleyici EC, Vandenplas Y. Clinical efficacy comparison of Saccharomyces boulardii and yogurt fluid in acute non-bloody diarrhea in children: a randomized, controlled, open label study. Am J Trop Med Hyg. 2010;82(3):488-491. doi:10.4269/ajtmh.2010.09-0529 (Belgija, Turkija)

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, taip pat ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto papildus. Straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašome susisiekiti el. paštu ecosh@ecosh.lt.