Netirpios ir tirpios skaidulos: kuo jos skiriasi ir kaip veikia cholesterolio kiekį?
Skaidulos yra viena svarbiausių augalinės kilmės mitybos dalių, tačiau dažnai vertinamos pernelyg supaprastintai – kaip vienalytė medžiaga, kurios „reikia daugiau“. Iš tiesų mitybos moksle skaidulos skirstomos į dvi pagrindines grupes: tirpias ir netirpias. Šios grupės skiriasi ne tik cheminėmis savybėmis, bet ir tuo, kaip jos veikia virškinimo procesus bei lipidų, įskaitant cholesterolį, apykaitą. Suprasti šiuos skirtumus svarbu norint formuoti subalansuotą, moksliškai pagrįstą mitybą.
Kas yra skaidulos ir kodėl jos svarbios?
Skaidulos – tai angliavandeniai, kurių žmogaus virškinimo fermentai neskaido plonojoje žarnoje. Dėl šios priežasties jos nėra tiesioginis energijos šaltinis, tačiau atlieka reikšmingą struktūrinę ir funkcinę rolę virškinimo sistemoje. Skaidulos daro įtaką maisto slinkimui, sotumo pojūčiui, mikroorganizmų veiklai ir kai kurių maistinių medžiagų pasisavinimui. Būtent šis netiesioginis, bet sisteminis poveikis paaiškina, kodėl skaidulos siejamos su lipidų apykaitos reguliavimu [1].
Tirpios skaidulos: savybės ir veikimo principas
Tirpios skaidulos, kaip rodo pats pavadinimas, vandenyje išbrinksta ir sudaro klampius gelius. Šiai grupei priskiriami pektinai, beta-gliukanai, inulinas ir kai kurie kiti polisacharidai, randami avižose, ankštinėse kultūrose, vaisiuose bei šakniavaisiuose. Jų gebėjimas formuoti klampią masę virškinimo trakte yra pagrindinė funkcinė savybė, susijusi su cholesterolio apykaita.
Klampus gelis sulėtina maisto masės judėjimą ir tam tikrų junginių difuziją, todėl tulžies rūgštys – junginiai, sintetinami iš cholesterolio – gali būti mažiau reabsorbuojamos ir pasišalinti su skaidulomis. Organizmui tai reiškia poreikį naudoti dalį cirkuliuojančio cholesterolio naujų tulžies rūgščių sintezei. Moksliniuose tyrimuose šis mechanizmas laikomas vienu pagrindinių būdų, kuriuo tirpios skaidulos prisideda prie cholesterolio koncentracijos reguliavimo [2].
Tirpios skaidulos ir fermentacija
Dar viena svarbi tirpių skaidulų savybė – jų fermentacija storojoje žarnoje. Kadangi jos nėra suvirškinamos plonojoje žarnoje, jas skaido žarnyno mikroorganizmai. Šio proceso metu susidaro trumpos grandinės riebalų rūgštys, kurios dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose [3].
Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad šie metabolitai gali turėti įtakos lipidų sintezės reguliavimui kepenyse, taip netiesiogiai prisidedant prie cholesterolio pusiausvyros palaikymo [4].
Netirpios skaidulos: struktūra ir paskirtis
Netirpios skaidulos vandenyje neištirpsta ir nesudaro gelių. Šiai grupei priskiriama celiuliozė, ligninas ir kai kurie hemiceliuliozės tipai, kurių gausu pilno grūdo produktuose, sėklose ir daržovėse. Pagrindinė jų funkcija – struktūrinė. Jos didina maisto masės tūrį ir spartina jos judėjimą virškinimo traktu.
Nors netirpios skaidulos tiesiogiai neveikia cholesterolio absorbcijos taip, kaip tirpios, jos atlieka svarbų netiesioginį vaidmenį. Reguliarus virškinimo procesų ritmas ir pakankamas maisto masės judėjimas sudaro palankias sąlygas bendrai medžiagų apykaitos pusiausvyrai. Be to, netirpios skaidulos dažnai vartojamos kartu su tirpiomis, nes dauguma augalinių maisto produktų turi abiejų tipų skaidulų [5].
Kaip skaidulos veikia cholesterolio kiekį?
Kalbant apie cholesterolio reguliavimą, svarbiausias vaidmuo tenka tirpioms skaiduloms. Jų gebėjimas jungtis su tulžies rūgštimis, mažinti jų reabsorbciją ir keisti lipidų apykaitos signalus laikomas pagrindiniu mechanizmu. Tyrimų apžvalgose nurodoma, kad didesnis tirpių skaidulų kiekis mityboje siejamas su mažesniu bendrojo ir mažo tankio cholesterolio kiekiu kraujyje [6].
Netirpios skaidulos šiuo atžvilgiu veikia labiau kaip palaikomasis veiksnys. Jos nedaro reikšmingos įtakos cholesterolio absorbcijai, tačiau prisideda prie mitybos struktūros, sotumo pojūčio ir bendro maisto kokybės gerinimo. Tai svarbu, nes subalansuota mityba nėra grindžiama vienu junginiu ar vienu mechanizmu.
Svarbu pabrėžti, kad tirpios ir netirpios skaidulos neturėtų būti vertinamos kaip alternatyvos viena kitai. Jos atlieka skirtingas, bet tarpusavyje susijusias funkcijas. Tirpios skaidulos labiau susijusios su lipidų apykaita ir cholesterolio reguliavimu, o netirpios – su virškinimo proceso mechanika ir maisto judėjimu. Subalansuota mityba, kurioje gausu įvairių augalinių produktų, natūraliai užtikrina abiejų tipų skaidulų vartojimą.
Skaidulų poveikis cholesterolio kiekiui nėra vienodas ir priklauso nuo jų tipo. Tirpios skaidulos veikia per klampių gelių formavimą, tulžies rūgščių apykaitą ir fermentacijos procesus, o netirpios – per struktūrinį ir palaikomąjį poveikį virškinimo sistemai. Todėl efektyvus cholesterolio reguliavimas mitybos kontekste siejamas ne su vienos rūšies skaidulų išskyrimu, o su jų deriniu.
Daugiau apie skaidulas galite skaityti čia:
Šaltiniai:
- Cronin, P., Joyce, S. A., O’Toole, P. W., & O’Connor, E. M. (2021). Dietary Fibre Modulates the Gut Microbiota. Nutrients, 13(5), 1655. https://doi.org/10.3390/nu13051655
- Gunness, P., & Gidley, M. J. (2010). Mechanisms underlying the cholesterol-lowering properties of soluble dietary fibre polysaccharides. Food & Function, 1(2), 149–155. https://doi.org/10.1039/c0fo00080a
- Slavin, J. (2013). Fiber and Prebiotics: Mechanisms and Health Benefits. Nutrients, 5(4), 1417-1435. https://doi.org/10.3390/nu5041417
- Hoving, L.R., Katiraei, S., Pronk, A. et al. The prebiotic inulin modulates gut microbiota but does not ameliorate atherosclerosis in hypercholesterolemic APOE*3-Leiden.CETP mice. Sci Rep 8, 16515 (2018). https://doi.org/10.1038/s41598-018-34970-y
- Barber, T. M., Kabisch, S., Pfeiffer, A. F. H., & Weickert, M. O. (2020). The Health Benefits of Dietary Fibre. Nutrients, 12(10), 3209. https://doi.org/10.3390/nu12103209
- Quagliani, D., & Felt-Gunderson, P. (2016). Closing America’s Fiber Intake Gap: Communication Strategies From a Food and Fiber Summit. American journal of lifestyle medicine, 11(1), 80–85. https://doi.org/10.1177/1559827615588079
Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, taip pat ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto papildus. Straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašome susisiekiti el. paštu ecosh@ecosh.lt.
