Menopauzė: iššūkiai ir kepenų vaidmuo

Menopauzė: iššūkiai ir kepenų vaidmuo

Perimenopauzė ir menopauzė apima gerokai daugiau, nei tik hormonų pokyčius, o šiuo jautriu laikotarpiu ypač svarbu rūpintis kepenų veikla. Moterų savijautai įtakos turi ne tik gyvenimo būdas, bet ir aplinka – net kasdien naudojamos buities priemonės.

Kepenys – nematoma „laboratorija“

Kepenys – vienas didžiausių ir svarbiausių žmogaus organų, suaugusio žmogaus organizme sveriantis apie 1,5 kg. Jos veikia kaip organizmo „laboratorija“, nuolatos atliekanti daugybę gyvybiškai svarbių užduočių. Kepenys gamina ir išskiria tulžį, kuri būtina riebalų virškinimui. Taip pat jose vyksta sudėtingi medžiagų apykaitos procesai – perdirbami baltymai, riebalai, angliavandeniai bei kiti junginiai. Viena svarbiausių kepenų funkcijų – detoksikacija: jos neutralizuoja ne tik iš aplinkos patenkančius toksinus (per maistą, vandenį, orą ar vaistus), bet ir organizme natūraliai susidarančias kenksmingas medžiagas [1].

Be to, kepenys dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose – jose gaminami krešėjimui būtini baltymai, kurie padeda greičiau gyti žaizdoms. Šis organas taip pat reguliuoja cukraus, cholesterolio, hormonų ir fermentų kiekį kraujyje. Kepenyse kaupiami organizmui svarbūs A, D, K, B12 vitaminai ir geležis.

Kai kepenys tyliai „šaukiasi“ pagalbos

Kepenų funkcijų silpnėjimą lemia tiek amžius, tiek kasdieniai mūsų pasirinkimai. Didelę žalą kepenims turi rūkymas, alkoholio vartojimas. Tačiau ir daug „nekaltų“ įpročių turi įtakos: nesubalansuota mityba, cheminės medžiagos maiste ir aplinkoje, gausus vaistų vartojimas, lėtinis stresas, miego trūkumas. Labai svarbu paisyti biologinio paros ritmo [2]. Senovės kinų medicina atskleidžia, kad kepenys intensyviausiai atsistato nuo 1 iki 3 valandos nakties, o tulžies pūslė – nuo 23 iki 1 val., tad vėlyvas ėjimas miegoti trukdo organizmo detoksikacijai. Svarbu žinoti ir tai, kad kepenys neturi skausmo receptorių, todėl jų ligos dažnai lieka nepastebėtos. Tačiau kepenų problemas gali išduoti nespecifiniai simptomai.

Pavyzdžiui, gali pakisti emocinės reakcijos – padidėti dirglumas, pyktis, nusivylimas. Dažnai silpnėja atmintis, dėmesio koncentracija, sutrinka kalba. Pasireiškia ir bendras silpnumas, regos pablogėjimas, sąnarių maudimas, odos niežulys, venų išsiplėtimas. Anot jos, dėl to itin svarbu reguliariai tikrintis sveikatą – net jei jaučiamės gerai.

Moters sveikata perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu

Per šį laikotarpį didesnė apkrova tenka kepenims, žarnynui, inkstams – organams, atsakingiems už organizmo detoksikacijos procesus. Hormoniniai pokyčiai daro įtaką šių organų veiklai: organizmui tampa sunkiau skaidyti streso hormonus ir įsisavinti maistines medžiagas [3]. Dėl to gali sutrikti cholesterolio apykaita, dažniau vystytis kepenų suriebėjimas, o sulėtėjusi medžiagų apykaita neretai skatina svorio augimą [4]. Todėl perimenopauzės ir menopauzės metu ypač svarbu stiprinti kepenų, žarnyno ir inkstų veiklą, nes būtent jie tampa pagrindiniais organizmo detoksikacijos organais [5]. 

Moters rūpinimasis savimi – nuo mitybos iki aplinkos

Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu moters dėmesys turėtų pamažu nukrypti nuo išorės į vidų. Jei iki tol daug moterų didžiąją savo energijos dalį skiria šeimai, vaikams ar darbams, šiuo etapu svarbu labiau rūpintis savimi. Išsekimas ir nuovargis kenkia ne tik moters emocinei bei fizinei sveikatai, bet ir santykiams su aplinkiniais. 

Svarbu valgyti daugiau daržovių ir vaisių – ypač avokadų, burokėlių, morkų, uogų. Racioną naudinga papildyti riebia žuvimi, liesa mėsa, natūraliu jogurtu, riešutais. Taip pat būtina gerti pakankamai vandens, riboti cukraus ir miltinių patiekalų suvartojimą. Ne mažiau svarbu valgyti lėtai, be streso, sąmoningai [6]. 

Fizinis aktyvumas šiuo laikotarpiu taip pat labai reikalingas. Tinka tiek intensyvios treniruotės, tiek ramesnės veiklos – vaikščiojimas, plaukimas ar joga. Svarbiausia – judėti reguliariai, bent kelis kartus per savaitę, pasirenkant veiklas, kurios teikia malonumą. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, ką naudojame kasdien – ypač buities priemones. Jose esantys cheminiai junginiai gali neigiamai paveikti kvėpavimo takus, odą ar net kepenų veiklą [7].

Kita svarbi rūpinimosi savimi dalis – alkoholio ir kavos vartojimas. Reikėtų nepamiršti, kad tiek alkoholis, tiek per didelis kofeino suvartojimas dehidratuoja organizmą – „išvaro“ iš jo skysčius.

Natūrali pagalba moters organizmui

Perimenopauzės ar menopauzės laikotarpiu svarbu skirti dėmesio žarnyno peristaltikai (žarnyno raumenų susitraukimams, kurie padeda stumti turinį virškinimo traktu, skatina tuštinimąsi). Tuo tarpu kepenų veiklą gali pagerinti tokie augalai, kaip kiaulpienės, varnalėšų, ciberžolių ar medetkų šaknys, mėlynės.  Taip pat kepenų veiklos gerinimui naudingos citrinos – jos palaiko detoksikacijos procesus ir hormonų pusiausvyrą. Patartina vartoti ir natūralius aliejus, pavyzdžiui, margainio, linų sėmenų ar juodgrūdės – jie stiprina kepenų funkcijas, aprūpina organizmą naudingosiomis riebalų rūgštimis. 

Balansas – ne tik kūne, bet ir viduje

Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu moteriai svarbu pasirūpinti ne tik fizine sveikata, bet ir emocine bei dvasine savijauta. 

Svarbu užsiimti veiklomis, kurios teikia džiaugsmą ir vidinį pasitenkinimą. Tai gali būti mėgstami hobiai, kūrybinė veikla, naujų įgūdžių mokymasis, kokybiškas laikas sau ar veikla su kitais žmonėmis, kuomet pasijaučiame bendruomenės dalimi. 

Ne mažiau reikšmingas ir gebėjimas atpažinti bei valdyti stresą, kuris gali turėti ypač stiprų poveikį – ne tik emocinei savijautai, bet ir hormonų veiklai, virškinimui, miegui ar net odos būklei. 

Svarbu suvokti visumą – sąmoningą mitybą, reguliarų judėjimą, emocinę pusiausvyrą ir natūralius sprendimus, kurie padeda palaikyti organizmo harmoniją. Tik visapusiškai rūpindamasi savimi ir klausydama savęs, moteris gali ne tik lengviau pereiti perimenopauzės ar menopauzės etapą, bet ir atrasti naują gyvenimo kokybę – daugiau energijos, ramybės ir pasitikėjimo savimi.

Daugiau skaitykite čia:

Literatūra:

1. Fluhr-Belfer M., Bendelac N. (2015). Liver disease in menopause. National Center for Biotechnology Information (NCBI). https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC4491951 
2. Younossi Z. M. et al. (2014). Gender and menopause impact severity of fibrosis among patients with NASH. PMC3966932. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3966932 
3. Lonardo A. et al. (2018). Menopause and Non-Alcoholic Fatty Liver Disease. PubMed ID: 29992886. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29992886 
4. Sacco J. J. et al. (2023). Impact of Estrogen Deficiency on Liver Metabolism. Endocrine Reviews (Oxford Academic). https://academic.oup.com/edrv/advance-article/doi/10.1210/endrev/bnaf018/8163869 
5. Stokar J. et al. (2025). Earlier Onset of Menopause Linked to Higher Risk of Fatty Liver Disease and Metabolic Disorders. News-Medical.net. https://www.news-medical.net/news/20250511/Early-menopause-increases-risk-of-fatty-liver-disease-and-metabolic-disorders.aspx 
6. Association between menopause, body composition, and non-alcoholic fatty liver disease. (2024). Maturitas Journal. https://www.maturitas.org/article/S0378-5122%2824%2900243-3/fulltext 
7. Different effects of menopausal hormone therapy on non-alcoholic fatty liver disease. (2023). National Center for Biotechnology Information (NCBI). https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10509271 

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, taip pat ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto papildus. Straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašome susisiekiti el. paštu ecosh@ecosh.lt.