Cinko nauda organizmui: kodėl šis mikroelementas toks svarbus?

Cinko nauda organizmui: kodėl šis mikroelementas toks svarbus?

Cinkas yra antras pagal gausumą organizme esantis mikroelementas (po geležies) ir jo yra kiekvienoje ląstelėje [1]. Vidutiniškai suaugusio žmogaus kūne yra apie 2–3 g cinko, daugiausia – raumenyse (60 %), kauluose (30 %) ir odoje (5 %). Nors cinkas dažnai siejamas su imunitetu, jo funkcijų spektras yra gerokai platesnis – šis elementas dalyvauja daugiau nei 300 fermentų veikloje. Cinko nauda pastebima šiems procesams [2]:

• genų ekspresija;
• fermentinės reakcijos;
• imuninė funkcija;
• baltymų sintezė;
• DNR sintezė;
• žaizdų gijimas;
• augimas ir vystymasis.

Pakankamas cinko kiekis yra svarbus normaliai organizmo veiklai visais gyvenimo etapais – nuo ankstyvos vaikystės iki senatvės. 

Cinko nauda imunitetui

Cinkas yra vienas svarbiausių mineralų, užtikrinančių visapusišką imuninės sistemos veiklą. Jis dalyvauja imuninių ląstelių formavimosi, brendimo bei aktyvavimo procesuose, todėl leidžia organizmui greitai ir koordinuotai reaguoti į išorinius dirgiklius [3]. Septynių tyrimų apžvalga parodė, kad cinkas gali sumažinti peršalimo trukmę iki 33 proc. [1]. Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad cinkas gali sumažinti infekcijų riziką ir skatinti imuninį atsaką [4]. Cinko nauda pastebima ir mažinant oksidacinį stresą. Jis padidina T-ląstelių bei natūralių žudikių ląstelių, kurios padeda apsaugoti organizmą nuo nepageidaujamų mikroorganizmų, aktyvumą [3].

Cinkas yra būtinas antioksidacinių fermentų veiklai. Šie fermentai neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo imunines ląsteles nuo oksidacinio pažeidimo, kuris gali silpninti jų funkcijas. Be antioksidacinio poveikio, cinko nauda matoma reguliuojant uždegiminių procesų intensyvumą, mažinant tam tikrų uždegiminių baltymų gamybą. Cinkas taip pat dalyvauja ląstelių signalų perdavimo procesuose, kurie leidžia imuninėms ląstelėms veikti koordinuotai [5]. 

Cinko nauda odai, plaukams, nagams

Cinkas yra svarbus mikroelementas, galintis padėti palaikyti odos sveikatą ir jos apsaugines funkcijas. Jis naudingas odos ląstelių atsinaujinimui, nes dalyvauja DNR bei baltymų, tokių kaip kolagenas ir keratinas, sintezėje, todėl gali prisidėti prie odos elastingumo ir tvirtumo išlaikymo. Cinkas taip pat gali padėti reguliuoti riebalinių liaukų veiklą, palaikyti tinkamą odos riebalų balansą. Jo priešuždegiminės savybės gali būti naudingos mažinant paraudimą, patinimą ar sudirginimą, o antioksidacinis poveikis padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų bei UV spindulių poveikio. Be to, cinkas gali stiprinti odos natūralią apsauginę barjerinę funkciją ir padėti sumažinti infekcijų riziką. Cinko nauda pastebima skatinant žaizdų ir įbrėžimų gijimą, nes palaiko greitą odos ląstelių dalijimąsi ir atsinaujinimą [6].

Cinko nauda itin reikšminga plaukams ir nagams, nes padeda palaikyti jų struktūrinį tvirtumą ir sveiką augimą. Jis dalyvauja baltymų, tokių kaip keratinas, sintezėje, kuris yra pagrindinė plaukų ir nagų sudedamoji dalis. Pakankamas cinko kiekis gali prisidėti prie to, kad plaukai būtų stipresni, mažiau linkę lūžinėti ar slinkti, o nagai – atsparesni skilinėjimui ir sluoksniavimuisi. Be to, cinkas padeda palaikyti normalią galvos odos būklę, o tai svarbu plaukų augimui. 

Cinko nauda reprodukcinei funkcijai

Cinkas yra svarbus reprodukcinei funkcijai, nes dalyvauja lytinių hormonų, ypač testosterono ir estrogeno, sintezėje bei reguliavime. Vyrams pakankamas cinko kiekis gali padėti palaikyti normalią spermos gamybą, jos judrumą ir kokybę, o tai tiesiogiai susiję su vaisingumu [7]. Moterims cinkas gali būti naudingas reguliuojant ovuliacijos ciklą ir palaikant kiaušialąsčių kokybę.

Cinko trūkumas

Cinko trūkumas gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo jo stiprumo. Lengvesniais atvejais dažniausiai pastebimas susilpnėjęs imunitetas, dažnesnės infekcijos, plaukų slinkimas, sutrikęs skonio ar uoslės pojūtis, sausa oda, viduriavimas ar prastesnis žaizdų gijimas [8].

Cinkas maiste

Cinkas maiste yra gaunamas tiek iš gyvūninės, tiek iš augalinės kilmės produktų. Pirmauja austrės – jose yra net apie 39 mg cinko 100 g, todėl jos laikomos turtingiausiu šio mineralo šaltiniu. Iš mėsos produktų daugiausia cinko randama jautienoje – apie 12,3 mg/100 g, avienoje – 8,6 mg/100 g, o kiaulienoje – apie 5 mg/100 g. Vištiena taip pat aprūpina cinku, tačiau mažesniais kiekiais – vidutiniškai 2,7 mg/100 g.

Augalinės kilmės produktuose cinko kiekis paprastai mažesnis, tačiau jie yra puikus papildomas šaltinis. Ypač vertingos moliūgų sėklos, kuriose yra apie 7,8 mg/100 g, sezamų sėklos – 7,7 mg/100 g, anakardžių riešutai – 5,6 mg/100 g, o migdolai – 3,1 mg/100 g. Ankštiniuose augaluose taip pat yra šio mineralo: avinžirniuose – 3,4 mg/100 g, pupelėse – 2,8 mg/100 g, lęšiuose – 1,3 mg/100 g. Grūdiniuose produktuose, ypač pilno grūdo kviečiuose (2,7 mg/100 g) ir avižose (2,4 mg/100 g) [9].

Cinkas yra nepakeičiamas mikroelementas, atliekantis daugybę svarbių funkcijų žmogaus organizme – nuo imuninės sistemos veiklos ir odos būklės palaikymo iki reprodukcinės funkcijos gerinimo.

Daugiau apie cinko naudą galite skaityti čia:

Literatūra:

1. David Rabinovich, Yamen Smadi (2023). Zinc. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK547698/ 
2. National Institutes of Health (2022). Zinc. https://ods.od.nih.gov/factsheets/Zinc-HealthProfessional/
3. Harri Hemilä (2017). Zinc lozenges and the common cold: a meta-analysis comparing zinc acetate and zinc gluconate, and the role of zinc dosage. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28515951/ 
4. Zinc supplementation decreases incidence of infections in the elderly: effect of zinc on generation of cytokines and oxidative stress, Ananda S Prasad 1, Frances W J Beck, Bin Bao, James T Fitzgerald, Diane C Snell, Joel D Steinberg, Lavoisier J Cardozo 2007 https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/17344507/ 
5. Zinc Deficiency, Luke Maxfield; Samarth Shukla; Jonathan S. Crane 2023 https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK493231/ 
6. Male infertility: decreased levels of selenium, zinc and antioxidants, Silver Türk 1, Reet Mändar 2, Riina Mahlapuu 3, Anu Viitak 4, Margus Punab 5, Tiiu Kullisaar 2014 https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24462254/
7. Zinc levels in seminal plasma are associated with sperm quality in fertile and infertile men, Abasalt Hosseinzadeh Colagar 1, Eisa Tahmasbpour Marzony, Mohammad Javad Chaichi 2009 https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19285597/
8. Nistor, N., Ciontu, L., Frasinariu, O. E., Lupu, V. V., Ignat, A., & Streanga, V. (2016). Acrodermatitis Enteropathica: A Case Report. Medicine, 95(20), e3553. https://doi.org/10.1097/MD.0000000000003553
9. Gibson, R. S., Raboy, V., & King, J. C. (2018). Implications of phytate in plant-based foods for iron and zinc bioavailability, setting dietary requirements, and formulating programs and policies. Nutrition reviews, 76(11), 793–804. https://doi.org/10.1093/nutrit/nuy028

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, taip pat ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto papildus. Straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašome susisiekiti el. paštu ecosh@ecosh.lt.