Antioksidantai ir jų nauda sveikatai

Antioksidantai ir jų nauda sveikatai

Ieškodamas paaiškinimo, kodėl žmonės sensta, amerikiečių gerantologas Denhamas Harmanas 1954 metais atrado laisvuosius radikalus. Laisvieji radikalai – tai reaktyvūs medžiagų apykaitos produktai, kurie yra kaip natūralus organizmo atsakas į aplinkoje esančius toksinus, saulės šviesą, kosminę ir žmogaus sukurtų prietaisų spinduliuotę bei vartojamus vaistus. Kadangi laisvųjų radikalų molekulėms trūksta vieno elektrono, jos atakuoja sveikas organizmo ląsteles ir tokiu būdu pažeidžia lipidų, baltymų ir DNR struktūrą – prasideda senėjimo procesas.  Laisvieji radikalai ne tik pažeidžia ląsteles ir jas naikina, tačiau yra siejami su daugiau nei 60 ligų, tokių kaip Parkinsono ir Alzheimerio ligos, vėžiniai susirgimai, aterosklerozė, katarakta. Padėti kovoti su laisvaisiais radikalais gali antioksidantai – molekulės, saugančios organizmą nuo neigiamo laisvųjų radikalų poveikio ir padedančios išvengti įvairių susirgimų. Kai antioksidantų trūksta, gresia oksidacinė žala – vadinamas oksidacinis stresas, todėl, nors kai kurie antioksidantai gaminami organizme, kitų antioksidantų būtina gauti su maistu [1,2].

Antioksidantai klasifikuojami

Pagal tirpumą antioksidantai yra skirstomi į:

1. tirpius vandenyje (selenas, vitaminas C, aminorūgštys, cisteinas, metioninas, glutationas);
2. tirpius riebaluose (vitaminai A ir E, karotenoidai, kofermentas Q10, likopenas);
3. mišrius antioksidantai (polifenoliai, flavonoidai, lipo rūgštis ir melatoninas) [3].

Antioksidantams priskiriami:

– Glutationas. Tai vienas svarbiausių antioksidantų, kuris yra randamas kiekvienoje organizmo ląstelėje. Tokie antioksidantai kaip glutationas gali ne tik apsaugoti ląsteles nuo neigiamo laisvųjų radikalų poveikio, tačiau pasižymi ir unikalia savybe padidinti kitų antioksidantų (vitamino C ir E, kofermento Q10 bei alfa lipo rūgšties) efektyvumą. Jo sintezė organizme su amžiumi mažėja, tačiau glutationo gamybą skatina tokie maisto produktai kaip pienas, išrūgos, kiaušiniai, ciberžolė.
– Alfa lipo rūgštis. Ji ne tik apsaugo ląsteles, bet ir malšina uždegiminius procesus, didina jautrumą insulinui, skatina organizmo apsivalymą nuo toksinų. Alfa lipo rūgštį lengvai pasisavina galvos smegenys, todėl ji gali būti labai naudinga tiems, kurie serga Alzheimeriu.
– Kofermentas Q10. Šis antioksidantas gali stiprinti imuninę sistemą, lėtinti senėjimo procesus, gerinti nervų sistemos darbą, širdies raumens funkciją, gali padėti palaikyti normalų kraujo spaudimą, didinti energingumą. Taip pat kofermentas Q10 gali mažinti aterosklerozės, navikų atsinaujinimo riziką ar tikimybę susirgti kitomis ligomis [4].

Svarbu žinoti, kad senstant šių gerai sveikatai svarbių junginių pasigamina vis mažiau, tad jų reikėtų gauti papildomai [4].

Antioksidantai, gaunami su maistu:

– Resveratrolis. Tai labai stiprus antioksidantas, kuris gali sumažinti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą, reguliuoti kraujo spaudimą ir kt. Jo yra tam tikruose vaisiuose, daržovėse, taip pat riešutuose, kakavoje. Resveratrolis gali gerinti galvos smegenų ir nervų sistemos veiklą bei padėti kovoti su senėjimu siejamomis ligomis. Būtent dėl šios priežasties jis neretai vadinamas jaunystės eliksyru.
– Karotenoidai. Tai natūralūs pigmentai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis. Augalams jie suteikia ryškias spalvas. Pomidoruose yra randamas likopenas, o morkose – beta karotenas (jį organizmas paverčia vitaminu A). Karotenoidai ne tik apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, tačiau gali gerinti regą, stiprinti širdį ir kraujagysles, gali turėti teigiamą poveikį vyrų reprodukcinei sistemai.
– Vitaminas C. Tai vienas stipriausių antioksidantų, kuris gali apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų neigiamo poveikio ir yra svarbus kolageno – baltymo, padedančio gyti žaizdoms, gamybai. Vitaminas C taip pat svarbus geram geležies įsisavinimui ir imuninei sistemai. Jo yra vaisiuose, daržovėse.
– Vitaminas E. Tokie antioksidantai kaip vitaminas E ne tik gali apsaugoti ląsteles, bet taip pat gali veiksmingai atitolinti senėjimą, nes yra naudingas odai. Be to, stiprinant imuninę sistemą, mažinamas nuovargis, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, ląstelėse reguliuojamos biocheminės reakcijos.
– Kurkuminas. Antioksidacinėmis savybėmis pasižymi ir kurkuminas – pagrindinė ciberžolės veiklioji medžiaga, kuri suteikia prieskoniams ryškiai geltoną spalvą. Kurkuminas, kaip stiprus antioksidantas, turi savybių, kurios organizme gali mažinti lėtinio uždegimo procesus ir tuo pačiu – įvairių susirgimų riziką. Teksaso universiteto laboratorijoje atliktas tyrimas įrodė, kad tinkamomis dozėmis vartojamas kurkuminas turi net efektyvesnį priešuždegiminį poveikį nei plačiai naudojami priešuždegiminiai vaistai aspirinas ir ibuprofenas [4, 5, 6].

Kokia kurkumino nauda?

Kurkuminas – tai ypač galingas antioksidantas, kuris gali neutralizuoti laisvuosius radikalus, stimuliuoti organizmo antioksidacinių fermentų gamybą ir organizme slopinti uždegiminius procesus. Antioksidacinis jo aktyvumas yra panašus į vitaminų C ir E antioksidacinį poveikį. Naudingąsias kurkumino savybes pripažino dar senovės Ajurveda, tačiau ir iki dabar jis yra vartojamas skausmo ir uždegimo mažinimui.

Yra daugybė su žmonėmis atliekamų tyrimų, patvirtinančių kurkumino vartojimo saugumą. Pašaliniai poveikiai yra minimalūs ir nepavojingi gyvybei. Tiriant pacientus, sergančius reumatoidiniu artritu, toksiška nebuvo net 8-12 g dozė per dieną.

Svarbu žinoti, kad kurkuminas yra netirpus vandenyje – jis tirpsta tik riebaluose. Kadangi natūralus kurkuminas yra prastai įsisavinamas, vertėtų paieškoti jo tokia forma, kuri užtikrintų visavertį šios medžiagos poveikį [6, 7].

Daugiau apie kurkumino savybes skaitykite čia:

Literatūra

1. Antioxidants [Internet]. Gov.au. Available from: https://www.betterhealth.vic.gov.au/health/healthyliving/antioxidants?fbclid=IwAR1FSW8BhrS4c9dZIKznTSdTbJO9y8h1LQLt-_PN_ePJFAcsnTLrQugtRqk
2. Kozina LS, Arutjunyan AV. Editorial: Denham Harman – pioneer of the free radical theory of aging. Curr Aging Sci [Internet]. 2017 [cited 2023 May 23];10(1):2. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28236672/
3. Azat Aziz M, Shehab Diab A, Abdulrazak Mohammed A. Antioxidant categories and mode of action. In: Shalaby E, editor. Antioxidants. London, England: IntechOpen; 2019
4. Flieger J, Flieger W, Baj J, Maciejewski R. Antioxidants: Classification, natural sources, activity/capacity measurements, and usefulness for the synthesis of nanoparticles. Materials (Basel) [Internet]. 2021;14(15):4135. Available from: http://dx.doi.org/10.3390/ma14154135
5. Ware M, RDN, L.D. Antioxidants: Health benefits and nutritional information [Internet]. Medicalnewstoday.com. 2018. Available from: https://www.medicalnewstoday.com/articles/301506
6. Hewlings SJ, Kalman DS. Curcumin: A Review of Its Effects on Human Health. Foods. 2017;6(10):92. Published 2017 Oct 22. doi:10.3390/foods6100092
7. Susan J. Hewlings and Douglas S. Kalman. Published online 2017 Oct 22. JAV. Curcumin: A Review of Its’ Effects on Human Health. JAV).