Adaptogenai nervų sistemai: kaip jie veikia smegenis ir stresą
Adaptogenai – tai augaliniai ir grybų ekstraktai, kurie padeda organizmui prisitaikyti prie įvairių veiksnių ir atkurti pusiausvyrą. Jie veikia per hipotalaminę-hipofizės-antinksčių (HPA) ašį, reguliuodami streso hormonų, tokių kaip kortizolis, lygį, taip pat moduliuodami neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir GABA, veiklą. Tokiu būdu adaptogenai stiprina organizmo atsparumą stresui, gerina psichinę ir fizinę būklę, mažina nerimą, gerina nuotaiką bei kognityvines funkcijas.
Adaptogenų poveikis smegenims ir stresui
Adaptogenai veikia smegenis ir nervų sistemą įvairiais mechanizmais [1]:
- Adaptogenai padeda subalansuoti kortizolio lygį, sumažindami streso poveikį nervų sistemai ir gerindami nuotaiką bei energiją.
- Adaptogenai gali moduliuoti neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir GABA, veiklą, prisidedantys prie nuotaikos gerinimo, nerimo mažinimo ir kognityvinės funkcijos gerinimo.
- Kai kurie adaptogenai, tokie kaip ašvaganda ir liūto karčių grybas, gali skatinti nervų ląstelių augimą ir atsinaujinimą, taip gerindami kognityvinę funkciją ir prisitaikymą prie streso.
- Adaptogenai gali turėti antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį, mažindami oksidacinį stresą ir uždegimą smegenyse, kurie yra susiję su įvairiais neurologiniais sutrikimais.
Ašvaganda (Withania somnifera)
Ašvaganda – tai senovinis ajurvedinis augalas, žinomas dėl savo raminančių ir adaptogeninių savybių. Tyrimai rodo, kad ašvaganda gali sumažinti streso hormonų, tokių kaip kortizolis, lygį ir pagerinti nuotaiką bei miego kokybę. Be to, ji gali turėti neuroprotekcinį poveikį, skatindama nervų ląstelių augimą ir atsinaujinimą. Ašvaganda taip pat gali moduliuoti neurotransmiterių, tokių kaip GABA ir serotoninas, veiklą, kas padeda mažinti nerimą ir gerinti kognityvinę funkciją. Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliarus ašvagandos vartojimas gali pagerinti dėmesį, atmintį ir reakcijos laiką, o tai ypač naudinga stresinėse situacijose, kai smegenims reikia didesnio atsparumo[2].
Rodiola (Rhodiola rosea)
Rodiola – tai augalas žinomas dėl savo gebėjimo kovoti su nuovargiu ir stresu. Tyrimai rodo, kad rodiola gali moduliuoti neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, veiklą, taip gerindama nuotaiką ir psichinę ištvermę. Be to, ji gali padėti subalansuoti kortizolio lygį, prisidedant prie streso mažinimo [3].
Rodiola taip pat gali didinti energijos metabolizmą smegenyse ir skatinti neuroplastiškumą, tai reiškia, kad nervų ląstelės gali lengviau prisitaikyti prie stresinių situacijų, išlaikydamos efektyvų mąstymą bei koncentraciją.
Ženšenis (Panax ginseng)
Ženšenis – tai tradicinis rytų Azijos augalas, žinomas dėl savo gebėjimo didinti energiją ir ištvermę. Tyrimai rodo, kad ženšenis gali padėti reguliuoti HPA (hipotalaminę-hipofizės-antinksčių) ašį ir sumažinti streso hormonų lygį. Be to, jis gali turėti neuroprotekcinį poveikį, gerindamas kognityvinę funkciją ir atmintį [4].
Ženšenis taip pat gali skatinti nervų augimo faktorių (NGF) gamybą smegenyse, kas palaiko neuronų sveikatą ir jungčių stiprumą. Tai gali padėti gerinti problemų sprendimo gebėjimus ir emocinį atsparumą stresinėse situacijose.
Peruvinė pipirnė (Lepidium meyenii)
Peruvinė pipirnė – tai Andų regione augantis augalas, tradiciškai naudojamas energijai ir ištvermei didinti. Tyrimai rodo, kad peruvinė pipirnė gali padėti reguliuoti hormonų lygį, įskaitant kortizolį, ir gerinti nuotaiką bei energijos lygį. Be to, ji gali turėti neuroprotekcinį poveikį, skatindama nervų ląstelių augimą ir atsinaujinimą [5].
Peruvinė pipirnė taip pat gali pagerinti smegenų aprūpinimą krauju ir deguonimi, o tai prisideda prie didesnio dėmesio, budrumo ir bendro smegenų efektyvumo. Be to, ji gali padėti palaikyti emocinę pusiausvyrą, ypač esant nuovargiui ar stresui.
Liūto karčių grybas (Hericium erinaceus)
Liūto karčių grybas – tai valgomasis grybas, žinomas dėl savo gebėjimo skatinti nervų augimo faktoriaus (NGF) gamybą, kuris yra svarbus nervų ląstelių augimui ir išlikimui. Tyrimai rodo, kad liūto karčių grybas gali padėti gerinti kognityvinę funkciją, atmintį ir nuotaiką, taip pat mažinti streso poveikį nervų sistemai [6]. Be to, šis grybas turi priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių, kurios padeda apsaugoti smegenų ląsteles nuo oksidacinio streso.
Adaptogenai, tokie kaip ašvaganda, rodiola, ženšenis, maka ir liūto karčių grybas, pasižymi unikaliu gebėjimu padėti organizmui prisitaikyti prie streso ir stiprinti nervų sistemą. Jie veikia ne tik subalansuodami kortizolio lygį, bet ir moduliuodami neurotransmiterių veiklą bei skatinami neuroprotekcinius mechanizmus, kurie palaiko smegenų funkcijas ir gerina nuotaiką.
Taip pat kviečiame skaityti apie ašvagandą:
Literatūra:
- Panossian, A., & Wikman, G. (2010). Effects of Adaptogens on the Central Nervous System and the Molecular Mechanisms Associated with Their Stress-Protective Activity. Pharmaceuticals (Basel, Switzerland), 3(1), 188–224. https://doi.org/10.3390/ph3010188
- Mikulska, P., Malinowska, M., Ignacyk, M., Szustowski, P., Nowak, J., Pesta, K., Szeląg, M., Szklanny, D., Judasz, E., Kaczmarek, G., Ejiohuo, O. P., Paczkowska-Walendowska, M., Gościniak, A., & Cielecka-Piontek, J. (2023). Ashwagandha (Withania somnifera)-Current Research on the Health-Promoting Activities: A Narrative Review. Pharmaceutics, 15(4), 1057. https://doi.org/10.3390/pharmaceutics15041057
- Ivanova Stojcheva, E., & Quintela, J. C. (2022). The Effectiveness of Rhodiola rosea L. Preparations in Alleviating Various Aspects of Life-Stress Symptoms and Stress-Induced Conditions-Encouraging Clinical Evidence. Molecules (Basel, Switzerland), 27(12), 3902. https://doi.org/10.3390/molecules27123902
- Kim J. H. (2018). Pharmacological and medical applications of Panax ginseng and ginsenosides: a review for use in cardiovascular diseases. Journal of ginseng research, 42(3), 264–269. https://doi.org/10.1016/j.jgr.2017.10.004
- Gonzales G. F. (2012). Ethnobiology and Ethnopharmacology of Lepidium meyenii (Maca), a Plant from the Peruvian Highlands. Evidence-based complementary and alternative medicine : eCAM, 2012, 193496. https://doi.org/10.1155/2012/193496
- Contato, A. G., & Conte-Junior, C. A. (2025). Lion’s Mane Mushroom (Hericium erinaceus): A Neuroprotective Fungus with Antioxidant, Anti-Inflammatory, and Antimicrobial Potential-A Narrative Review. Nutrients, 17(8), 1307. https://doi.org/10.3390/nu17081307
Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, tai bendro pobūdžio informacija, kuri nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašau susisiekite el. paštu ecosh@ecosh.lt.
