Magnis – ne tik nervams ir raumenims

Magnis mumyse

Suaugusio žmogaus organizme yra apie 25 gramus magnio. Daugiausia magnio susitelkę ląstelių viduje – ypatingai kauliniame audinyje. Kraujo plazmoje magnio yra santykinai mažai, todėl kraujo tyrimai nepadeda gydytojams labai tiksliai nustatyti, koks iš tikrųjų kiekis magnio yra žmogaus organizme ir ar jam jo netrūksta. Įprastai šio mineralo gauname su maistu – jo gausu įprastai naudojamuose maisto produktuose, tokiuose kaip bulvės, riešutai, špinatai, bananai, kakava.

Magnis dalyvauja kaip kofaktorius daugiau nei 300 fermentinių sistemų, kurios reguliuoja įvairias biochemines reakcijas žmogaus organizme, yra svarbus baltymų gamybai, raumenų ir nervų funkcijai, kraujyje esančios gliukozės palaikymui ir kontrolei, o taip pat – mūsų kraujospūdžiui. Kiti elektrolitai, tokie kaip kalcis ir fosforas, yra susiję su magniu, nes būtent magnis reguliuoja šių medžiagų pernašą per ląstelę. Magnis svarbus ir mūsų organizmo genams – DNR kūrimui bei atnaujimui [1].

Magnis svarbus baltymų gamybai, raumenų ir nervų funkcijai, kraujyje esančios gliukozės palaikymui ir kontrolei, o taip pat – mūsų kraujospūdžiui.

Magnis ir depresija

Pastebėta, kad magnio trūkumą organizme turintys žmonės dažniau serga depresija ir turi nuotaikos sutrikimų. Manoma, jog tai, kad magnis dalyvauja smegenų biocheminiuose procesuose, gali būti atsakymas į klausimą, kuo susijęs šis elementas su žmogaus psichika. Nors pats mechanizmas nėra pilnai išaiškintas, bet sutariama, kad magnis gali būti naudingas šalia įprasto depresijos gydymo [2].

JAV atlikta studija su 8894 suaugusiais pacientais, kurios metu trejus metus buvo stebima, kaip magnio suvartojimas veikia pacientų depresyvumą. Rasti statistiškai reikšmingi skirtumai ir įrodyta, kad pacientai  (jaunesni, nei 65 metų amžiaus) turėję žemą magnio koncentaciją kraujyje, dažniau sirgo depresija [3].

Sergantiems migrena

Migrena  – tai nereta galvos skausmų priežastis tiek suaugusiųjų, tiek vaikų amžiuje, stipriai bloginanti gyvenimo kokybę. Migrenos priepuolio metu pacientai skundžiasi šviesos ir garso baime, pykinimu, vėmimu ir ypatingai stipriu galvos skausmu. Niujorko galvos skausmo centras (angl. – New York Headache Center) 2012 m. publikavo straipsnį skambiu pavadinimu „Kodėl visi, migrena sergantys pacientai, turi būti gydomi magniu“ (angl. – „Why All Migraine Patients Should Be Treated With Magnesium“).

Straipsnyje rašoma, kad nors nežinome, dėl ko konkrečiai žmonėms trūksta magnio (pavyzdžiui, dėl genetiškai nulemtų sutrikimų pasisavinant magnį, dėl per didelio išskyrimo pro inkstus ar dėl elementaraus streso) – yra nemažai stiprių įrodymų, teigiančių, jog bendroje populiacijoje magnio deficitą turi ne tiek daug žmonių, kaip migrena sergančiųjų populiacijoje. Teigiama, kad dėl didelio magnio prieinamumo, saugumo ir dėl to, jog jis santykinai pigus, – neverta tirti magnio koncentracijos kraujyje, o tiesiog reiktų pabandyti vartoti empiriškai, jei jus vargina migrenos priepuoliai [4]. Atlikti tyrimai su pacientais skubios pagalbos skyriuje atskleidė, kad ūmiam migrenos sukeltam galvos skausmui, magnis veiksmingiau ir greičiau sumažino galvos skausmą, negu kiti vaistai (deksametazono ir metaklopramido derinys) [5].

Ar reikia magnio nėštumo metu?

Nors nėščiosioms dažniau pasireiškia magnio trūkumo simptomai, atlikti tyrimai teigia, kad nereiktų papildomai vartoti magnio kasdien absoliučiai visoms nėščiosioms. Mokslinių tyrimų metu pastebėta, kad nėščios pacientės, vartojusios magnį, rečiau būdavo stacionarizuojamos nėštumo metu, – bet tai nepakankami įrodymai, kad galėtume sakyti, jog magnį būtina gerti kasdien visoms [6].

Tačiau manoma, kad magnis nėštumo metu gali būti naudingas mažinant kojų mėšlungį [7].
Kalbant apie kitus nepatogumus – rėmuo nėštumo metu yra pats dažniausias virškinamojo trakto simptomas, kuris nors ir nepavojingas, bet kankina daugelį nėščiųjų visuose nėštumo trimestruose. Dėl atsipalaidavusių raumenų, rūgštus skrandžio turinys dažniau pakyla stemple ir sukelia deginimo pojūtį, pykinimą. Nors rinkoje yra daug įvairių preparatų, skirtų padidėjusiam rūgštingumui mažinti, tačiau įrodyto ir labai veiksmingo vieno vaisto kol kas neturime. Yra studijų, kurių metu atliktos išvados teigia, kad magnis veiksmingesnis, nei placebo, lengvinant padidėjusį rūgštingumą nėštumo metu [8].

Širdies ir kraujagyslių sistemai svarbus elektrolitas

Medicinoje puikiai žinoma, kad elektrolitų disbalansas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus. Mūsų organizmui svarbus ne tik normalus magnio, bet ir kalio, kalcio, natrio, chloro kiekis, o jų visų veikimas yra gana susijęs, todėl išsiderinus vienam elektrolitui – gali sutrikti ir kitų veikla.
Magnis labai svarbus raumenų veiklai, o kaip žinia, mūsų širdis sudaryta iš raumeninio audinio, taip pat raumenų skaidulų yra mūsų kraujagyslėse. Mūsų kraujospūdį reguliuoja begalė sudėtingų mechanizmų.
Atlikti tyrimai su suaugusiais pacientais, kurie sirgo arterine hipertenzija ir diabetu, hipomagnezemija. Per burną 4 mėn. kasdien vartoti magnio papildai reikšmingai sumažino tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujospūdį (liaudyje dar vadinamą „viršutinį“ ir „apatinį“) [9]. Tačiau, pasak literatūros šaltinių, magnio papildai nemažina kraujospūdžio normalų turintiems žmonėms, todėl nereiktų baimintis, kad pavartoję magnio jausite silpumą. Kraujospūdžio mažėjimo efektas pastebėtas tik tiems pacientams, kurie turėjo padidintą [10].

Sportuojantiems

Sportuojantys žmonės dėl magnio trūkumo kenčia dažniau. Įtempta ir sunki fizinė veikla padidina magnio poreikį net 10-20 proc. Sportuojantiems, kurie stokoja magnio, gali atsirasti širdies aritmijos ir oksidacinė pažaida [11]. Kaip jau minėta aukščiau, magnis dalyvauja ir kraujyje esančios gliukozės reguliavime. Atlikti tyrimai atskleidžia, kad magnis padeda mūsų smegenims ir raumenims geriau pasisavinti gliukozę aktyvios fizinės veiklos metu [12].

Magnio trūkumo simptomai

Trūkstant magnio gali atsirasti apetito stoka, silpnumas, pykinimas, raumenų mėšlungis, galūnių „tirpimas“ ir dilgčiojimo pojūtis. Galimas irzlumas, nerimas, netgi agresyvumas. Pacientai skundžiasi drebėjimu, galvos svaigimo pojūčiu, sumažėjusiu skausmo slenksčiu, gali erzinti šviesa. Sunkus magnio deficitas pasireiškia širdies aritmijomis, kraujospūdžio padidėjimu, migrena ir galvos skausmais, kaulų retėjimu ir netgi klausos praradimu [13].

Kurią veikliąją magnio formą mes siūlome?

Magnio formų pasiūla labai didelė, todėl žmonėms pasirinkti gali būti sunku. Yra žinoma, kad kai kurios magnio formos sukelia nepageidaujamus poveikius, ypač pavartojus didesnėmis dozėmis. Vieni dažniausių nepageidaujamų poveikių yra viduriavimas. Magnio bisglicinatas iš cheminės pusės – tai glicino druska. Junginį sudaro viena magnio ir dvi aminorūgšties glicino molekulės. Būtent ši forma yra rekomenduojama pacientams, kurie turi magnio deficitą ir nori padidinti šio elemento koncentraciją organizme, nes yra gerai įsisavinamas vartojant per burną [14]. Magnio bisglicinatas dėl savo struktūros rečiau sukelia nepageidaujamus poveikius virškinamajam traktui, nei kitos magnio formos. Ši magnio forma yra panašiausia į tą, kurią gauname su maistu [15].

Taip pat kviečiame skaityti:

Literatūros šaltiniai:

1. https://ods.od.nih.gov/factsheets/Magnesium-HealthProfessional/
2. Serefko A, Szopa A, Wlaź P, et al. Magnesium in depression. Pharmacol Rep. 2013;65(3):547-554. doi:10.1016/s1734-1140(13)71032-6 (Lenkija)
3. Tarleton EK, Littenberg B. Magnesium intake and depression in adults. J Am Board Fam Med. 2015;28(2):249-256. doi:10.3122/jabfm.2015.02.140176 (JAV)
4. Mauskop A, Varughese J. Why all migraine patients should be treated with magnesium. J Neural Transm (Vienna). 2012;119(5):575-579. doi:10.1007/s00702-012-0790-2 (JAV)
5. Shahrami A, Assarzadegan F, Hatamabadi HR, Asgarzadeh M, Sarehbandi B, Asgarzadeh S. Comparison of therapeutic effects of magnesium sulfate vs. dexamethasone/metoclopramide on alleviating acute migraine headache. J Emerg Med. 2015;48(1):69-76. doi:10.1016/j.jemermed.2014.06.055 (JAV ir Iranas)
6. Makrides  M, Crosby  DD, Shepherd  E, Crowther  CA. Magnesium supplementation in pregnancy. Cochrane Database of Systematic Reviews 2014, Issue 4. Art. No.: CD000937. DOI: 10.1002/14651858.CD000937.pub2. (Australija)
7. Young  G, Jewell  D. Interventions for leg cramps in pregnancy. Cochrane Database of Systematic Reviews 2002, Issue 1. Art. No.: CD000121. DOI: 10.1002/14651858.CD000121.
8. Phupong  V, Hanprasertpong  T. Interventions for heartburn in pregnancy. Cochrane Database of Systematic Reviews 2015, Issue 9. Art. No.: CD011379. DOI: 10.1002/14651858.CD011379.pub2. (Tailandas)
9. Guerrero-Romero F, Rodríguez-Morán M. The effect of lowering blood pressure by magnesium supplementation in diabetic hypertensive adults with low serum magnesium levels: a randomized, double-blind, placebo-controlled clinical trial. J Hum Hypertens. 2009;23(4):245-251. doi:10.1038/jhh.2008.129 (Meksika)
10. Lee S, Park HK, Son SP, Lee CW, Kim IJ, Kim HJ. Effects of oral magnesium supplementation on insulin sensitivity and blood pressure in normo-magnesemic nondiabetic overweight Korean adults. Nutr Metab Cardiovasc Dis. 2009;19(11):781-788. doi:10.1016/j.numecd.2009.01.002 (Pietų Korėja)
11. Nielsen FH, Lukaski HC. Update on the relationship between magnesium and exercise. Magnes Res. 2006;19(3):180-189. (JAV)
12. Chen HY, Cheng FC, Pan HC, Hsu JC, Wang MF. Magnesium enhances exercise performance via increasing glucose availability in the blood, muscle, and brain during exercise. PLoS One. 2014;9(1):e85486. Published 2014 Jan 20. doi:10.1371/journal.pone.0085486 (Taivanas)
13. DiNicolantonio JJ, O’Keefe JH, Wilson W. Subclinical magnesium deficiency: a principal driver of cardiovascular disease and a public health crisis [published correction appears in Open Heart. 2018 Apr 5;5(1):e000668corr1]. Open Heart. 2018;5(1):e000668. Published 2018 Jan 13. doi:10.1136/openhrt-2017-000668 (JAV)
14. National Center for Biotechnology Information. PubChem Database. Magnesium glycinate, CID=84645, https://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/compound/Magnesium-glycinate (accessed on June 19, 2020)
15. https://www.ctvnews.ca/health/a-guide-to-choosing-the-right-magnesium-supplement-for-fall-stress-1.3117777

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, taip pat ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto papildus. Straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašome susisiekiti el. paštu ecosh@ecosh.lt.