Sezoninės alergijos (šienligė): priežastys, simptomai ir kaip su jais kovoti

Sezoninės alergijos (šienligė): priežastys, simptomai ir kaip su jais kovoti

Šienligė, dar vadinama alerginiu rinitu, yra viena iš labiausiai paplitusių alerginių ligų pasaulyje, ja serga 10-40 proc. pasaulio gyventojų [1, 2]. Ji paveikia milijonus žmonių, ypač pavasarį ir vasarą, kai ore gausu žiedadulkių. Šienligė yra organizmo imuninio atsako sutrikimas, kai imuninė sistema klaidingai identifikuoja tam tikras aplinkos medžiagas, tokias kaip žiedadulkės, kaip kenksmingas [3]. Reaguodama į šiuos alergenus, organizmas pradeda gaminti histaminą ir kitas chemines medžiagas, kurios sukelia uždegiminius procesus nosies gleivinėje, akyse ir kvėpavimo takuose. 

Pagrindiniai šienligės sukėlėjai

Medžiai – pavasarį šie augalai pradeda žydėti, ir tai yra dažnas šienligės sukėlėjas. Tarp medžių alergenų dažniausiai pasitaiko [4]:
– Beržuose. Beržų žiedadulkės yra vienos iš labiausiai paplitusių pavasarinės šienligės priežasčių. Jos paprastai pradeda sklisti balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.
– Alksniai. Alksniai žydi pavasarį, jų žiedadulkės taip pat gali sukelti alergiją.
– Klevai. Klevų žiedadulkės pasirodo vėlai pavasarį ir gali sukelti alerginius simptomus.

Žolės – vasarą pagrindinė alergija sukeliančių augalų grupė yra žolės, ypatingai varpinės žolės (pavyzdžiui, motiejukai, miglės, svidrės, rugiai, avižos ir kt.). Jos žydi nuo pavasario pabaigos iki vasaros vidurio. Šios žiedadulkės paprastai pasiekia didžiausią koncentraciją birželio ir liepos mėnesiais.

Piktžolės – rudens metu alergijos sukelėjai dažnai būna piktžolės, kurių žiedadulkės išplinta nuo liepos iki spalio. Viena iš labiausiai paplitusių ir alergiją sukeliančių piktžolių rūšių yra ambrozija. Ši piktžolė išskiria stiprias alergiją sukeliančias žiedadulkes, kurios gali sukelti šienligės simptomus tiek viduje, tiek lauke. Stiprūs alergentai taip pat yra pelynas, balandos, dilgėlės [4].

Be žiedadulkių, alerginį rinitą gali sukelti ir kiti aplinkos veiksniai, kurie dirgina kvėpavimo takus ir sukelia alergines reakcijas. Tai gali būti [5]:

Dulkės: patogenai, esantys dulkėse, ypač namuose ar darbo vietose, gali sukelti šienligės simptomus. Tai apima tiek namų dulkių erkutes, tiek didesnes aplinkos daleles.
Pelėsiai: dažni alergijų sukėlėjai, nes jų sporos lengvai pasklinda ore, ypač drėgnose ir prastai vėdinamose patalpose.
Gyvūnų pleiskanos: alergija gyvūnų plaukams ar pleiskanoms gali pabloginti šienligės simptomus, nes šios dalelės taip pat pasiekia orą ir gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą.
Tarša: oro tarša, ypač miestuose, gali apsunkinti alerginius simptomus, nes toksiniai junginiai gali dirginti kvėpavimo takus, sustiprindami šienligės simptomus [6].

Dažniausi šienligės simptomai

  1. Nosies užgulimas arba sloga. Vienas iš dažniausių ir labiausiai varginančių šienligės simptomų yra nosies užgulimas. Tai įvyksta, kai nosies gleivinės reaguoja į alergenus ir išskiria daugiau gleivių, kad apsaugotų organizmą nuo tolesnio dirgiklio patekimo. Nosies užgulimas gali būti nuolatinis arba periodinis, dažnai susijęs su sezoniniu žiedadulkių aktyvumu. Šis simptomas gali sukelti nemalonų pojūtį nosyje, sunkumų kvėpuojant ir bendrą diskomfortą [7].
  2. Dažnas čiaudulys. Čiaudulys yra natūrali organizmo reakcija į dirgiklius, tokius kaip žiedadulkės, dulkės ar pelėsiai. Tai būna refleksas, kuris padeda pašalinti alergenus iš kvėpavimo takų. Šienligės atveju čiaudulys dažnai būna intensyvus ir kartojasi kelis kartus iš eilės.
  3. Ašarojančios, niežtinčios akys. Alerginiai simptomai taip pat gali paveikti akis. Niežulys ir ašarojimas yra dažni simptomai, kai žiedadulkės ar kiti alergenai patenka į akis. Raudonos, niežtinčios ir ašarojančios akys gali sukelti diskomfortą ir trukdyti žmogui normaliai atlikti kasdienes užduotis, pvz., skaityti ar dirbti kompiuteriu [8].
  4. Niežulys nosyje, gerklėje ar ausyse. Alergijos gali sukelti niežulį ne tik nosyje, bet ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, gerklėje ir ausyse. Tai įvyksta dėl to, kad imuninė sistema reaguoja į alergenus ir sukelia uždegimą bei dirginimą [9].

šienligė

Pagrindinės maistinės medžiagos ir jų poveikis šienligei

Maistinės medžiagos gali būti svarbi pagalba mažinant šienligės simptomus. Tinkami maisto produktai ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir mažina uždegimą, kurį sukelia alerginės reakcijos. Kai kurios maistinės medžiagos turi specifinių savybių, kurios padeda kovoti su alergijomis ir sumažina nemalonius simptomus, tokius kaip čiaudulys, nosies užgulimas ir niežulys.

  1. Vitaminas C yra galingas antioksidantas, kuris padeda stiprinti imuninę sistemą ir turi antihistamininį poveikį. Tai reiškia, kad jis gali padėti sumažinti organizmo reakciją į alergenus, tokius kaip žiedadulkės, ir taip palengvinti šienligės simptomus. Vitaminas C taip pat veikia kaip natūralus priešuždegiminis agentas, mažindamas nosies užgulimą ir čiaudulį [10, 11]. Vitaminu C turtingi maisto produktai: citrusiniai vaisiai (apelsinai, citrinos, greipfrutai), paprikos (ypač raudonos), kiviai, brokoliai, braškės.
  2. Omega-3 riebalų rūgštys turi stiprų priešuždegiminį poveikį ir gali padėti reguliuoti organizmo imuninę reakciją. Jos mažina uždegimą, kuris dažnai atsiranda dėl alergijų, ir padeda sumažinti kvėpavimo takų dirginimą, kuris pasireiškia šienligės simptomais [12]. Geriausi omega-3 šaltiniai yra: riebi žuvis (lašiša, sardinės, tunas), linų sėmenys, chia sėklos, graikiniai riešutai.
  3. Probiotikai padeda palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą, kuri yra tiesiogiai susijusi su imuninės sistemos funkcijomis. Tinkama žarnyno mikroflora gali padėti reguliuoti organizmo reakcijas į alergijas ir mažinti uždegiminius procesus. Probiotikai taip pat gali padėti mažinti kvėpavimo takų uždegimą ir padidinti organizmo atsparumą įvairioms infekcijoms. Probiotikų šaltiniai: jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai ir kiti fermentuoti produktai [13].
  4. Kvercetinas yra natūralus flavonoidas, kuris veikia kaip antihistaminas. Tai reiškia, kad jis padeda mažinti histamino kiekį organizme, kuris yra pagrindinis alerginių reakcijų sukėlėjas. Kvercetinas taip pat turi stiprų priešuždegiminį poveikį, todėl padeda sumažinti šienligės simptomus [14, 15]. Kvercetinas randamas: obuoliuose, svogūnuose, brokoliuose, uogose, citrusiniuose vaisiuose.
  5. Cinkas yra svarbus mikroelementas, kuris turi stiprų imunostimuliuojantį ir priešuždegiminį poveikį. Jis padeda organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis ir alergijomis. Cinkas taip pat gali padėti sumažinti uždegimą nosyje ir kvėpavimo takuose. Maisto produktai, turintys daug cinko: moliūgų sėklos, riešutai, pilno grūdo produktai, pupelės ir lęšiai [16].
  6. Vitaminas D padeda stiprinti imuninę sistemą ir gali padėti reguliuoti organizmo atsaką į alerginius dirgiklius. Geriausi vitamino D šaltiniai: saulė, riebi žuvis, kiaušinių tryniai, pieno produktai [17].
  7. Vitaminas E yra galingas antioksidantas, kuris padeda kovoti su uždegimu ir stiprina organizmo atsparumą. Vitaminas E taip pat padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, kuris gali padidinti alerginių reakcijų tikimybę. Vitamino E šaltiniai: alyvuogių aliejus, sėklos ir riešutai (migdolai, saulėgrąžų sėklos), špinatai, avokadai [18].
  8. Magnis padeda reguliuoti kvėpavimo takų funkciją ir gali sumažina bronchų spazmus, todėl gali būti naudingas žmonėms, kenčiantiems nuo alergijų [19]. Magnio šaltiniai: tamsiai žali lapiniai augalai (špinatai, kopūstai), avokadai, pilno grūdo produktai, bananai.

Norint palengvinti šienligės simptomus, svarbu į savo mitybą įtraukti maisto produktus, kurie stiprina imuninę sistemą, mažina uždegimą ir veikia kaip natūralūs antihistaminai. Tai gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą savijautą. Maistines medžiagas rekomenduojama pradėti vartoti likus bent 4-6 savaitėms iki alergijos sezono pradžios, kad organizmas spėtų pasiruošti ir sustiprintų imuninę sistemą.

Norint palengvinti šienligės simptomus, svarbu į savo mitybą įtraukti maisto produktus, kurie stiprina imuninę sistemą, mažina uždegimą ir veikia kaip natūralūs antihistaminai.

Prevencija

Nors neįmanoma visiškai išvengti šienligės sukeliančių alergenų, galima imtis tam tikrų prevencinių priemonių, kurios padės sumažinti simptomų pasireiškimą [20]:

  1. Žiedadulkių lygio stebėjimas.
  2. Vengimas būti lauke piko metu, kai žiedadulkių koncentracija didžiausia.
  3. Langų uždarymas.
  4. Drabužius skalbimas po buvimo lauke.
  5. Dūmingų ir užterštų vietų vengimas. 

Taip pat skaitykite apie vitamino C naudą:

Vitamino C nauda imunitetui ir ne tik

Literatūra:

  1. Bousquet J, Khaltaev N, Cruz AA, Denburg J, Fokkens WJ, Togias A, et al. Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma (ARIA) 2008 Update (in Collaboration With the World Health Organization, GA(2)LEN and Allergen). Allergy (2008) 63(Suppl 86):S8–160.   10.1111/j.1398-9995.2007.01620.x https://doi.org/10.1111/j.1398-9995.2007.01620.x
  2. Brozek JL, Bousquet J, Agache I, Agarwal A, Bachert C, Bosnic-Anticevich S, et al. Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma (Aria) guidelines-2016 Revision. J Allergy Clin Immunol (2017) 140:950–8.   10.1016/j.jaci.2017.03.050 https://doi.org/10.1016/j.jaci.2017.03.050
  3. Shweta Akhouri; Steven A. House. Allergic Rhinitis. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK538186/
  4. Bernstein, J. A., Bernstein, J. S., Makol, R., & Ward, S. (2024). Allergic Rhinitis: A Review. JAMA, 331(10), 866–877. https://doi.org/10.1001/jama.2024.0530
  5. Min Y. G. (2010). The pathophysiology, diagnosis and treatment of allergic rhinitis. Allergy, asthma & immunology research, 2(2), 65–76. https://doi.org/10.4168/aair.2010.2.2.65
  6. Park, M., Lee, J. S., & Park, M. K. (2019). The Effects of Air Pollutants on the Prevalence of Common Ear, Nose, and Throat Diseases in South Korea: A National Population-Based Study. Clinical and experimental otorhinolaryngology, 12(3), 294–300. https://doi.org/10.21053/ceo.2018.00612
  7. Lipworth, B., Newton, J., Ram, B., Small, I., & Schwarze, J. (2017). An algorithm recommendation for the pharmacological management of allergic rhinitis in the UK: a consensus statement from an expert panel. NPJ primary care respiratory medicine, 27(1), 3. https://doi.org/10.1038/s41533-016-0001-y
  8. Nur Husna, S. M., Tan, H. T., Md Shukri, N., Mohd Ashari, N. S., & Wong, K. K. (2022). Allergic Rhinitis: A Clinical and Pathophysiological Overview. Frontiers in medicine, 9, 874114. https://doi.org/10.3389/fmed.2022.874114
  9. Nur Husna, S. M., Tan, H. T., Md Shukri, N., Mohd Ashari, N. S., & Wong, K. K. (2021). Nasal Epithelial Barrier Integrity and Tight Junctions Disruption in Allergic Rhinitis: Overview and Pathogenic Insights. Frontiers in immunology, 12, 663626. https://doi.org/10.3389/fimmu.2021.663626
  10. Carr, A. C., & Maggini, S. (2017). Vitamin C and Immune Function. Nutrients, 9(11), 1211. https://doi.org/10.3390/nu9111211
  11. Pellow, J., Nolte, A., Temane, A., & Solomon, E. M. (2020). Health supplements for allergic rhinitis: A mixed-methods systematic review. Complementary therapies in medicine, 51, 102425. https://doi.org/10.1016/j.ctim.2020.102425
  12. Sawane, K., Nagatake, T., Hosomi, K., Hirata, S. I., Adachi, J., Abe, Y., Isoyama, J., Suzuki, H., Matsunaga, A., Fukumitsu, S., Aida, K., Tomonaga, T., Arita, M., & Kunisawa, J. (2019). Dietary Omega-3 Fatty Acid Dampens Allergic Rhinitis via Eosinophilic Production of the Anti-Allergic Lipid Mediator 15-Hydroxyeicosapentaenoic Acid in Mice. Nutrients, 11(12), 2868. https://doi.org/10.3390/nu11122868
  13. Luo, C., Peng, S., Li, M., Ao, X., & Liu, Z. (2022). The Efficacy and Safety of Probiotics for Allergic Rhinitis: A Systematic Review and Meta-Analysis. Frontiers in immunology, 13, 848279. https://doi.org/10.3389/fimmu.2022.848279
  14. Mlcek, J., Jurikova, T., Skrovankova, S., & Sochor, J. (2016). Quercetin and Its Anti-Allergic Immune Response. Molecules (Basel, Switzerland), 21(5), 623. https://doi.org/10.3390/molecules21050623
  15. Jafarinia, M., Sadat Hosseini, M., Kasiri, N., Fazel, N., Fathi, F., Ganjalikhani Hakemi, M., & Eskandari, N. (2020). Quercetin with the potential effect on allergic diseases. Allergy, asthma, and clinical immunology : official journal of the Canadian Society of Allergy and Clinical Immunology, 16, 36. https://doi.org/10.1186/s13223-020-00434-0
  16. Wen, W., Yang, F., Shen, X., Feng, N., Ha, H., & Ma, R. (2022). Regulatory Role of Zinc in Allergic Rhinitis through the IL-33/ST2 Pathway. Journal of healthcare engineering, 2022, 3718317. https://doi.org/10.1155/2022/3718317 (Retraction published J Healthc Eng. 2023 Aug 9;2023:9823195. doi: 10.1155/2023/9823195)
  17. European Respiratory Journal 2015 46(suppl 59): PA2559; DOI: https://doi.org/10.1183/13993003.congress-2015.PA2559
  18. Dhanawat G. S. (2013). Rhinitis, sinusitis and ocular disease – 2100. New approach to treat allergic rhinitis with Vitamin E, cod liver oil and Vitamin C with use of nasal steroidal spray. The World Allergy Organization Journal, 6(Suppl 1), P175. https://doi.org/10.1186/1939-4551-6-S1-P175
  19. Cipolla, C., Occhionero, T., Orciari, P., Lugo, G., & D’Antuono, G. (1990). Magnesium pidolate in the treatment of seasonal allergic rhinitis. Preliminary data. Magnesium research, 3(2), 109–112.
  20. Small, P., & Kim, H. (2011). Allergic rhinitis. Allergy, asthma, and clinical immunology : official journal of the Canadian Society of Allergy and Clinical Immunology, 7 Suppl 1(Suppl 1), S3. https://doi.org/10.1186/1710-1492-7-S1-S3

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, tai bendro pobūdžio informacija, kuri nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašau susisiekite el. paštu ecosh@ecosh.lt.

Parašykite komentarą