Elektrolitai, kurie svarbūs kiekvienam

Vasarą daug judame, sportuojame, leidžiame laiką aktyviai – apžvelgsime kuo elektrolitai naudingi šiuo metų laiku, kokia jų įtaka mūsų sveikatai.

Magnis – jo trūksta dažnam iš mūsų

Tai elektrolitas, kuris svarbus įvairiems biocheminiams procesams žmogaus organizme. Dalyvauja kuriant ir atnaujinant DNR ir RNR, taip pat ir baltymus. Žinoma jo reikšmė raumenų ir nervų funkcijai, kraujyje esančios gliukozės palaikymui ir kontrolei, kraujospūdžio reguliavimui, kaulų ir dantų struktūrai palaikyti. Normalus nervinio impulso sklidimas, normalus raumens susitraukimas ar širdies ritmas – visiems šiems kasdien svarbiems veiksmams reikia magnio ir jo stingant – gali pasireikšti nemalonūs simptomai [1].

Kad jums gali trūkti magnio signalizuoja raumenų mėšlungis, tačiau literatūroje aprašoma dar labai daug kitų simptomų: pykinimas, vėmimas, apetito stoka, nuovargio jausmas. Jei magnio trūkumas organizme progresuoja – pasireiškia hipokalcemija ir hipokalemija, nes šie elektrolitai glaudžiai susiję tarpusavyje. Gali atsirasti nemalonūs jutimai galūnėse, spazmai, netgi traukuliai, širdies ritmo sutrikimai. Užsitęsęs ilgalaikis magnio trūkumas gali būti susijęs su širdies ligomis ir aukštu kraujospūdžiu, osteoporoze ir netgi antro tipo diabetu [2,3].

Populiacijos tyrimai JAV atskleidė, kad didžioji dalis žmonių į savo dietą įtraukia per mažai magnio turinčių produktų [1].  Manoma, kad net 42 proc. jaunų suaugusių žmonių turi pirminį magnio trūkumą [4].

Yra tam tikri rizikos veiksniai, šiems žmonėms reiktų vartoti daugiau magnio: sergantys virškinimo ligomis (tokios kaip Krono liga, celiakija), vartojantys labai daug alkoholio, nėščiosios ir maitinančios savo pienu, vyresnio amžiaus žmonės. Taip pat tie, kurie serga antro tipo diabetu, turi prieskydinių liaukų funkcijos sutrikimų ar serga hiperaldosteronizmu, vartoja šlapimą varančius vaistus (diuretikus), bifosfonatus ar antibiotikus. Be jokios abejonės, padidėjęs prakaitavimas padidina magnio netekimą [2].

Pastebėtas magnio ryšys su migrenos tipo galvos skausmais. Cochrane duomenų bazėje pateikta rekomendacija, kad magnis gali padėti sumažinti migreną [5]. Taip pat žinoma sąsaja su depresija ir nerimo sutrikimu. Jau nuo seno magnis buvo naudotas gydant šias ligas.

Taip pat žinoma sąsaja su depresija ir nerimo sutrikimu. Jau nuo seno magnis buvo naudotas gydant šias ligas. Mokslininkai ištyrė, kad NMDA (N-metil-D-asparto rūgštis) susijęs su depresija, o magnis veikia kaip natūralus NMDA receptorių antagonistas, todėl vadinamas natūraliu antidepresantu [6].

Dėl magnio trūkumo gali kentėti ir intensyviai sportuojantys ar fiziškai dirbantys asmenys, taip pat vasaros metu, kuomet daugiau prakaituojama.

Dėl magnio trūkumo gali kentėti ir intensyviai sportuojantys ar fiziškai dirbantys asmenys, taip pat vasaros metu, kuomet daugiau prakaituojama.

Įtempta ir sunki fizinė veikla padidina magnio poreikį 10-20 proc. Pastebėta, kad sportuojantiems, kurie stokoja magnio, gali atsirasti širdies aritmijos ir oksidacinė pažaida [7].

Natris – netekimui jautrios organizmo ląstelės

Natrio chloridas yra plačiai paplitęs mūsų mityboje, nes tai ne kas kita, o valgomoji druska. Netgi papildomai nevartojant druskos, natrio natūraliai yra randama daugelyje maisto produktų [8]. Jūros vanduo taip pat gausus šio elektrolito.

Natris yra vienas iš elektrolitų, žinoma jo reikšmė kraujospūdžiui, taip pat nervų ir raumenų veiklai. Kai aplink ląsteles esančioje aplinkoje sumažėja natrio kiekis – vanduo pradeda plūsti į mūsų organizmo ląsteles. Net menkiems natrio svyravimams ląstelės yra jautrios, ypač jautrios natrio netekimui yra smegenų ląstelės [9].

Kai natrio mūsų organizme yra per mažai, tokia būsena vadinama hiponatremija. Tai labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems gretutinių ligų ir tiems, kurie negali tinkamai savimi pasirūpinti. Stiprus vėmimas, viduriavimas ar prakaitavimas taip pat gali būti hiponatremijos priežastimi. Yra ligų, kurių metu organizme kaupiasi skysčiai ir tuomet taip pat gali pasireikšti hiponatremija, pavyzdžiui, sergant kepenų ciroze ar širdies nepakankamumu [8].

Hiponatremijos simptomai yra gana nespecifiški ir neretai būna sunku atpažinti šią būklę. Gali pasireikšti pykinimu, vėmimu, galvos skausmu, energijos trūkumu, raumenų spazmais ar silpnumu, sąmonės sutrikimu, sunkesniu atveju – pasireiškia traukuliai ir koma [10].

Kalis – gyvybiškai svarbus

Kaip ir kiti elektrolitai, kalis svarbus skysčių transportui ląstelėje. Pavojingas yra tiek kalio perteklius, tiek trūkumas organizme. Kalio netenkame su šlapimu, šiek tiek su išmatomis ir prakaitu, o jo išskyrimą daugiausia reguliuoja inkstai. Vėmimas, viduriavimas, inkstų ligos, kai kurie medikamentai (diuretikai, antibiotikai) gali sukelti hipokalemiją – tai yra per mažą kalio koncentraciją organizme [11].

Žmonių mitybą tiriantys ir analizuojantys mokslininkai reiškia susirūpinimą dėl kalio suvartojimo. Paaiškėjo, kad didelė dalis populiacijos su maistu suvartoja per mažai kalio [12].

Vartojant nepakankamai kalio gali pakilti kraujospūdis, padidėja inkstų akmenligės rizika, sutrinka medžiagų apykaita kauliniame audinyje. Kai hipokalemija progresuoja – atsiranda vidurių užkietėjimo problema, pasireiškia silpnumas, širdies ritmo sutrikimai. Sunki hipokalemija yra gyvybei pavojinga būklė ir jei negydoma ji gali pasireikšti širdies sustojimu [13].

Žinoma, kad kalio trūkumas labai glaudžiai siejasi su magnio trūkumu. Esant nepakankamai magnio koncentracijai organizme, kalio trūkumo gali nepadėti atstatyti net papildomai skiriami medikamentai, todėl visada svarbu pagalvoti, ar koreguojant hipokalemiją, nereiktų papildomai skirti ir magnio. Ypatingai dažnai tai pasitaiko pacientams, vartojantiems skysčius iš organizmo “išvarančius” preparatus – diuretikus. [14].

Mineralinės medžiagos yra mūsų kūno statybinės medžiagos – jų yra kaulų, kūno skysčių ir fermentų sudėtyje. Normaliam organizmo funkcionavimui reikia 25 mineralų, iš kurių septyni yra pagrindiniai makroelementai – tai kalis, kalcis, natris, magnis, siera, chloras ir fosforas. Šių mineralų organizmui reikia dideliais kiekiais – daugiau kaip 0,1 g per dieną. Kūnui reikia nedaug mikroelementų, jų dozės matuojamos tik miligramais arba mikrogramais. Kai kurie iš jų – jodas, varis, cinkas, chromas, selenas, manganas ir silicis yra įtraukti į gyvybiškai svarbių mikroelementų sąrašą.

Taip pat rekomenduojame skaityti:

Literatūra:

1.  https://ods.od.nih.gov/factsheets/Magnesium-HealthProfessional/
2. Schwalfenberg, G. K., & Genius, S. J. (2017, September 28). The importance of magnesium in clinical healthcare. Scientifica, 2017, 41279326
   https://www.hindawi.com/journals/scientifica/2017/4179326/
3. Mann, J., & Truswell, S. (2017, April 13). Essentials of Human Nutrition. Oxford, United Kingdom: Oxford University Press
   https://global.oup.com/academic/product/essentials-of-human-nutrition-9780198752981
4. C. Hermes Sales, D. Azevedo Nascimento, A. C. Queiroz Medeiros, K. Costa Lima, LF. Campos Pedrosa, and C. Colli, “There is chronic latent magnesium deficiency in apparently healthy university students,” Nutricion Hospitalaria, vol. 30, no. 1, pp. 200–204, 2014. (Brazilija)
5. T. Pringsheim, W. Davenport, G. Mackie, I. Worthington et al., “Canadian Headache Society guideline for migraine prophylaxis,” The Canadian Journal of Neurological Sciences, vol. 39, supplement 2, no. 2, pp. S1–S59, 2012. (Kanada)
6. H. Murck, “Ketamine, magnesium and major depression—from pharmacology to pathophysiology and back,” Journal of Psychiatric Research, vol. 47, no. 7, pp. 955–965, 2013. (JAV, Vokietija)
7. Nielsen FH, Lukaski HC. Update on the relationship between magnesium and exercise. Magnes Res. 2006;19(3):180-189. (JAV)
8. https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/salt-and-sodium/
9. https://medlineplus.gov/ency/article/000394.htm
10. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17762-hyponatremia
11. https://ods.od.nih.gov/factsheets/Potassium-HealthProfessional/
12. U.S. Department of Health and Human Services, U.S. Department of Agriculture. 2015–2020 Dietary Guidelines for Americans. 2015. (Amerika)
13. Institute of Medicine. Dietary Reference Intakes for Water, Potassium, Sodium, Chloride, and Sulfate. Washington, DC; 2005. (JAV)
14. Kardalas E, Paschou SA, Anagnostis P, Muscogiuri G, Siasos G, Vryonidou A. Hypokalemia: a clinical update. Endocr Connect. 2018;7(4):R135-R146. doi:10.1530/EC-18-0109 (Graikija)

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, taip pat ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto papildus. Straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašome susisiekiti el. paštu ecosh@ecosh.lt.