Kuo skiriasi blogasis ir gerasis cholesterolis

Cholesterolis yra viena iš svarbiausių riebalų rūgščių, kurios reikia mūsų organizmui. Jis atlieka daugybę funkcijų, įskaitant ląstelių membranų struktūros palaikymą, hormonų gamybą ir vitamino D sintezę [1].

Tačiau cholesterolis dažnai siejamas su širdies ligomis, nes per didelis jo kiekis gali prisidėti prie kraujagyslių užsikimšimo ir padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Cholesterolio tipai, dar kitaip vadinami: blogasis (MTL) ir gerasis cholesterolis (DTL).

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis yra vaško pavidalo medžiaga, kuri reikalinga organizmui atlikti svarbias biologines funkcijas. Jis gaminamas kepenyse ir taip pat patenka į organizmą su maistu, ypač su gyvūninės kilmės produktais. Cholesterolis yra būtinas mūsų ląstelių membranų struktūrai ir vaidina svarbų vaidmenį hormonų, tokių kaip estrogenai, testosteronas ir kortizolis, gamyboje [2].

Be to, jis yra svarbus vitamino D sintezės procese ir padeda gaminti tulžį, kuri būtina riebalų virškinimui.

Tačiau, nors cholesterolis yra gyvybiškai svarbus organizmui, per didelis jo kiekis gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Kadangi cholesterolis netirpsta vandenyje, jis kraujyje keliauja su baltymais, sudarydamas vadinamuosius lipoproteinus. Būtent šie lipoproteinai lemia cholesterolio veikimą mūsų organizme [3].

Gerasis cholesterolis (DTL)

Gerasis cholesterolis, dar žinomas kaip didelio tankio lipoproteinas (DTL), dažnai vadinamas „gynėju“, nes jis atlieka svarbų vaidmenį pašalinant cholesterolio perteklių iš kraujagyslių. DTL (gerasis cholesterolis) surenka perteklinį cholesterolį iš kraujagyslių sienelių ir perneša jį atgal į kepenis, kur jis gali būti pašalintas iš organizmo arba perdirbtas į kitus komponentus. Tai padeda užkirsti kelią cholesterolio kaupimuisi kraujagyslėse [4].

Gerasis cholesterolis yra svarbus sveikatai, nes, kuo jo daugiau kraujyje, tuo mažesnė širdies ligų rizika. Sveikai maitinantis ir reguliariai sportuojant, galima padidinti gerąjį cholesterolį savo organizme [5]. Svarbu nepamiršti, kad didelis DTL kiekis yra naudingas tik tada, kai jis yra subalansuotas su kitais cholesterolio tipais ir organizmo būkle.

Blogasis cholesterolis (MTL)

Blogasis cholesterolis, arba mažo tankio lipoproteinas (MTL), yra dažnai siejamas su širdies ligomis, nes jis gali sukelti cholesterolio kaupimąsi kraujagyslėse [4].

MTL neperneša cholesterolio atgal į kepenis, kaip tai daro DTL (gerasis cholesterolis). Vietoj to, jis gali įsiskverbti į kraujagyslių sieneles, kur pradeda kauptis ir formuoti plokšteles, kurios susiaurina kraujagysles, apsunkindamos kraujo tekėjimą. Jei kraujagyslės tampa pernelyg siauros, jos gali pradėti kimštis [6].

gerasis cholesterolis

Cholesterolio pusiausvyra ir sveikata

Svarbiausia siekti pusiausvyros tarp gerųjų ir blogųjų cholesterolio tipų. Idealiu atveju, norint išlaikyti sveiką širdį ir kraujagysles, reikia didinti DTL cholesterolio kiekį ir mažinti MTL kiekį. Tai galima pasiekti sveika mityba, reguliariais fiziniais pratimais ir sveikais gyvenimo įpročiais. 

Mityba ir cholesterolio kiekis

Mityba turi didelę įtaką cholesterolio kiekiui kraujyje. Kai kurie maisto produktai gali padidinti gerąjį cholesterolį (DTL), tuo tarpu kiti gali paskatinti blogojo cholesterolio (MTL) padidėjimą. Štai keli svarbūs maisto produktai, kuriuos reikia žinoti:

Gerasis cholesterolis: maisto produktai, didinantys DTL

– Mononesotieji riebalai: tai sveiki riebalai, kurių gausu alyvuogių aliejuje, avokaduose ir riešutuose [7].
– Omega-3 riebalų rūgštys: riebios žuvys, tokios kaip lašiša, skumbrė ir sardinės, yra puikus omega-3 šaltinis. Jos taip pat padeda didinti DTL kiekį ir mažinti uždegimą organizme.

Blogasis cholesterolis: maisto produktai, mažinantys MTL [8]:

– Vaisiai ir daržovės: jie yra turtingi skaidulomis, kurios padeda sumažinti cholesterolio kiekį. Obuoliai, apelsinai, slyvos ir braškės yra ypač naudingi.
– Viso grūdo produktai: rupi duona, avižos, rudieji ryžiai ir kiti grūdai yra turtingi skaidulomis, kurios padeda sumažinti blogojo cholesterolio kiekį.

Fizinis aktyvumas ir cholesterolio lygiai

Fizinis aktyvumas turi tiesioginį poveikį cholesterolio lygiams. Reguliarus aerobinis aktyvumas, kaip vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu, gali padidinti DTL (gerąjį) cholesterolį ir padėti sumažinti MTL (blogąjį) cholesterolį. Pavyzdžiui, 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės mankštos per savaitę gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį ir aukštą kraujospūdį [9].

Be to, treniruotės padeda sumažinti kraujospūdį, kuris taip pat yra svarbus sveikatai ir širdies ligų prevencijai. Fizinio aktyvumo nauda neapsiriboja tik cholesteroliu – jis taip pat padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, mažina uždegimą ir gerina kraujotaką.

Kiti veiksniai, turintys įtakos cholesterolio lygiams

Be mitybos ir fizinio aktyvumo, yra ir kitų veiksnių, kurie gali turėti įtakos cholesterolio lygiui kraujyje [4, 5]: 

– Rūkymas. Rūkymas mažina DTL (gerąjį) cholesterolį ir padidina MTL (blogąjį) cholesterolį.
– Alkoholis. Per didelis alkoholio vartojimas gali padidinti trigliceridų kiekį ir blogąjį cholesterolį.
– Genetika. Kai kurie žmonės gali turėti genetinį polinkį į aukštą cholesterolio kiekį, nepriklausomai nuo gyvenimo būdo.

Išvada

Organizmui yra būtini tiek blogasis (MTL), tiek gerasis cholesterolis (DTL). Cholesterolis yra būtinas mūsų organizmui, tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp gerųjų (DTL) ir blogųjų (MTL) cholesterolio tipų. Gerasis cholesterolis padeda išvalyti kraujagysles nuo perteklinio cholesterolio, o blogasis gali prisidėti prie kraujagyslių kimšimosi. Sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir sveiki gyvenimo įpročiai gali padėti subalansuoti cholesterolio lygį ir sumažinti širdies ligų riziką. 

Daugiau apie cholesterolį skaitykite čia:

Literatūra:

  1. National Heart, Lung and Blood Institute. What is Blood Cholesterol? https://www.nhlbi.nih.gov/health/blood-cholesterol.
  2. Grundy SM, Stone NJ, Bailey AL, et al. 2018 AHA/ACC/AACVPR/AAPA/ABC/ACPM/ADA/AGS/APhA/ASPC/NLA/PCNA guideline on the management of blood cholesterol: a report of the American College of Cardiology/American Heart Association Task Force on Clinical Practice Guidelines Circulation. 2019;139(25):e1082–e1143.
  3. Kenneth R. Feingold, MD. Introduction to Lipids and Lipoproteins. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK305896/
  4. MedlinePlus. Cholesterol. https://medlineplus.gov/cholesterol.html
  5. MedlinePlus. Cholesterol Levels. https://medlineplus.gov/lab-tests/cholesterol-levels/
  6. Matthew Hoffman, MD, Kristin Mitchell, Deanna Altomara. LDL Cholesterol. https://www.webmd.com/heart-disease/ldl-cholesterol-the-bad-cholesterol
  7. Rondanelli, M., Giacosa, A., Morazzoni, P., Guido, D., Grassi, M., Morandi, G., Bologna, C., Riva, A., Allegrini, P., & Perna, S. (2016). MediterrAsian Diet Products That Could Raise HDL-Cholesterol: A Systematic Review. BioMed research international, 2016, 2025687. https://doi.org/10.1155/2016/2025687
  8. Harvard Health Publishing. 11 foods that lower cholesterol. https://www.health.harvard.edu/heart-health/11-foods-that-lower-cholesterol
  9. American Heart Association. Prevention and Treatment of High Cholesterol (Hyperlipidemia). https://www.heart.org/en/health-topics/cholesterol/prevention-and-treatment-of-high-cholesterol-hyperlipidemia

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, tai bendro pobūdžio informacija, kuri nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašau susisiekite el. paštu ecosh@ecosh.lt.

Parašykite komentarą