Menopauzė ir perimenopauzė: ką turi žinoti kiekviena moteris

Perimenopauzė ir menopauzė – natūralūs, tačiau dažnai sudėtingi moters gyvenimo etapai, lydimi įvairių fizinių ir emocinių iššūkių.

Perimenopauzė – kas vyksta jos metu?

Perimenopauzė yra pirmasis hormoninių pokyčių etapas, kai pradeda silpnėti moters reprodukcinė funkcija. Dažniausiai ji prasideda maždaug 40–45 metų amžiuje, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti nuo 35 metų ar net anksčiau – tokiu atveju diagnozuojama ankstyvoji perimenopauzė. Perimenopauzės laikotarpiu moters organizme pradeda svyruoti trijų pagrindinių hormonų – estrogeno, progesterono ir testosterono – pusiausvyra [1].

Pirmiausia pradeda mažėti progesteronas, nes ovuliacija vyksta vis rečiau. Dėl to mėnesinių ciklas tampa nereguliarus, kinta kraujavimo trukmė ir intensyvumas. Gali pasireikšti pilvo pūtimas, skysčių kaupimasis, ryškūs priešmenstruaciniai simptomai, krūtų jautrumas, nuotaikų kaita, dirglumas, miego sutrikimai.

Vėliau pradeda mažėti estrogeno kiekis, tačiau šis procesas vyksta ne tolygiai, o šuoliais: kartais jis smarkiai sumažėja, o kartais – būna labai aukštas. Šie estrogeno svyravimai dažnai lemia karščio bangas, naktinį prakaitavimą, emocinį jautrumą, nuotaikų kaitą, atminties sutrikimus. Ilgainiui, kai estrogeno kiekis sumažėja, ima kauptis riebalai pilvo srityje, sausėja oda, atsiranda makšties gleivinės sausumas, didėja šlapimo takų infekcijų rizika.

Taip pat perimenopauzės metu palaipsniui mažėja testosteronas – hormonas, atsakingas už lytinį potraukį, raumenų masę ir medžiagų apykaitą. Jo trūkumas gali lemti plaukų slinkimą, fizinio pajėgumo ir libido sumažėjimą, nuolatinį nuovargį, svorio augimą ir dažnesnius nuotaikų svyravimus. Primenopauzės laikotarpis gali trukti nuo 4 iki 10 metų. Tai – labai individualu ir priklauso nuo genetikos, bendros būklės.

Menopauzė – ne pabaiga, o nauja pradžia

Tuo tarpu menopauzė diagnozuojama tada, kai menstruacijos nepasireiškia 12 mėnesių iš eilės. Ji žymi visišką ovuliacijos sustojimą – kiaušidės negamina estrogeno ir progesterono, o moteris negali pastoti natūraliu būdu. Po menopauzės prasideda postmenopauzė – etapas, trunkantis visą likusį moters gyvenimą. Menopauzės pradžią lemia genetiniai veiksniai, bendra sveikatos būklė ir ginekologinė istorija. Dažniausiai ji prasideda tarp 45 ir 55 metų, tačiau gali pasireikšti ir anksčiau. Taip pat egzistuoja vadinama dirbtinė (mediciniškai sukelta) menopauzė – ji gali ištikti po tam tikrų medicininių intervencijų – pavyzdžiui, chemoterapijos, dubens srities radioterapijos ar pagalbinio apvaisinimo – kai išeikvojama ar pažeidžiama kiaušidžių funkcija. Tokiais atvejais menopauzė gali prasidėti bet kuriame amžiuje – net labai jaunai moteriai.

Menopauzei artėjant, simptomai, kurie pasireiškia perimenopauzėje, paprastai stiprėja ir pasiekia piką likus maždaug 1–2 metams iki visiško menstruacijų išnykimo. Perėjus į postmenopauzės etapą, kai hormonų lygis nusistovi itin žemame taške, dauguma šių simptomų palaipsniui silpnėja arba visai išnyksta.

perimenopauzė

Veiksmingi būdai, padedantys palengvinti simptomus

Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpis – tai natūralus moters gyvenimo etapas, kai dėl hormoninių pokyčių gali pasireikšti įvairūs fiziniai ir emociniai simptomai: karščio bangos, miego sutrikimai, nuotaikų svyravimai, energijos stoka, svorio augimas ar sumažėjęs libido. Šių simptomų valdymas turėtų remtis individualiu ir kompleksiniu požiūriu, atsižvelgiant į kiekvienos moters poreikius, sveikatos būklę ir gyvenimo būdą [2].

Svarbiausia menopauzės laikotarpiu išlaikyti sveiką gyvenimo būdą, kuris gali padėti natūraliai sušvelninti daugelį simptomų.

Fizinis aktyvumas. Ypatingai naudingos jėgos treniruotės, kurios padeda išsaugoti raumenų masę, stiprina kaulus ir gerina medžiagų apykaitą. Rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę ir 2–3 jėgos treniruotės [3].
Streso valdymas. Hormoniniai pokyčiai gali didinti streso jautrumą, todėl naudinga praktikuoti sąmoningumo technikas, kvėpavimo pratimus, meditaciją ar jogą.
Kokybiškas miegas. Miegas turi didelę įtaką hormonų balansui, nuotaikai ir medžiagų apykaitai.
Vienas iš būdų pagerinti miegą – melatoninas, natūralus miego hormonas, kurio gamyba su amžiumi mažėja. Melatoninas gali padėti: greičiau užmigti, sutrumpinti užmigimo laiką, pagerinti miego kokybę, ypač kai dėl hormoninių pokyčių sutrinka cirkadinis ritmas [4].
Subalansuota mityba. Sveika ir subalansuota papildyta mityba padeda išlaikyti raumenų masę ir energijos lygį [5].
Emocinė gerovė. Hormoniniai pokyčiai gali paveikti emocinę savijautą – atsiranda dirglumas, nerimas, liūdesys ar motyvacijos stoka. Tokiais atvejais svarbu nepamiršti, kad tai – natūrali būklės dalis, o pagalba yra pasiekiama. Kreipimasis į psichologą ar psichoterapeutą gali padėti geriau suprasti šiuos pokyčius, įgyti emocinės savireguliacijos įgūdžių ir sustiprinti psichologinį atsparumą.

Natūralu, kad vienoms moterims perimenopauzė ar menopauzė praeina be didesnių sunkumų, o kitoms šis laikotarpis tampa tikru išbandymu. Tačiau viena didžiausių problemų – tai, kad daug moterų ilgai delsia kreiptis pagalbos ir laukia, kol viskas praeis savaime.

Šis natūralus laikotarpis moterims gali būti ne baimę keliantis, o sąmoningai priimtas naujas gyvenimo etapas – taigi kviečiu moteris, išgyvenančias šį laikotarpį, nelaukti, o darytis kraujo tyrimus ir ieškoti sau geriausių sprendimų.

Daugiau skaitykite čia:

Literatūra:

Buckinx, F., & Aubertin-Leheudre, M. (2022). Sarcopenia in Menopausal Women: Current Perspectives. International journal of women’s health, 14, 805–819. https://doi.org/10.2147/IJWH.S340537
Lega, I. C., Fine, A., Antoniades, M. L., & Jacobson, M. (2023). A pragmatic approach to the management of menopause. CMAJ : Canadian Medical Association journal = journal de l’Association medicale canadienne, 195(19), E677–E672. https://doi.org/10.1503/cmaj.221438
Thomas, E., Gentile, A., Lakicevic, N., Moro, T., Bellafiore, M., Paoli, A., Drid, P., Palma, A., & Bianco, A. (2021). The effect of resistance training programs on lean body mass in postmenopausal and elderly women: a meta-analysis of observational studies. Aging clinical and experimental research, 33(11), 2941–2952. https://doi.org/10.1007/s40520-021-01853-8
Yi, M., Wang, S., Wu, T., Zhang, X., Jiang, L., & Fang, X. (2021). Effects of exogenous melatonin on sleep quality and menopausal symptoms in menopausal women: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Menopause (New York, N.Y.), 28(6), 717–725. https://doi.org/10.1097/GME.0000000000001757
Silva, T. R., Oppermann, K., Reis, F. M., & Spritzer, P. M. (2021). Nutrition in Menopausal Women: A Narrative Review. Nutrients, 13(7), 2149. https://doi.org/10.3390/nu13072149

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, tai bendro pobūdžio informacija, kuri nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašau susisiekite el. paštu ecosh@ecosh.lt.