Menopauzės simptomai ar kitų būklių požymiai: kaip atskirti?

Menopauzės simptomai ar kitų būklių požymiai: kaip atskirti?

Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu hormonų svyravimai gali pasireikšti įvairiais požymiais – nuovargiu, padidėjusiu širdies plakimu, nerimu, svorio pokyčiais ar kitais. Dalis jų būdingi ir endokrininėms būklėms, todėl moterims neretai kyla klausimas: ar tai – menopauzės simptomai, ar kiti sutrikimai?

Ankstyvosios ir priešlaikinės menopauzės priežastys

Perimenopauzė – pereinamasis laikotarpis, dažniausiai prasidedantis likus 4–10 metų iki menopauzės. Šiuo metu kiaušidžių veikla palaipsniui silpnėja, menstruacijos tampa nereguliarios, o dėl hormonų svyravimų gali pasireikšti įvairūs fiziniai ir emociniai pokyčiai, dar vadinami pirmieji menopauzės simptomai. Menopauzė nustatoma tada, kai menstruacijų nebūna 12 mėnesių iš eilės – tai reiškia, kad kiaušidžių rezervas išseko ir moteris nebegali natūraliai pastoti.

Daugumai moterų menopauzė prasideda apie 50-uosius gyvenimo metus. Vidutinis amžius, kuomet moterys natūraliai išgyvena menopauzę, yra apie 51,4 metų [1]. Tačiau kai kuriais atvejais ji gali prasidėti gerokai anksčiau. Jei menopauzė prasideda iki 45 metų, ji vadinama ankstyva, ir dažnai menopauzės simptomai pasireiškia intensyviau.

Dažniausia ankstyvos ar priešlaikinės menopauzės priežastis yra paveldimumas. Svarbu žinoti, kada menopauzė prasidėjo artimoms giminaitėms – mamai, sesei ar močiutei. Menopauzės pradžiai įtakos turi ir gyvenimo būdas. Vienas reikšmingiausių veiksnių – rūkymas: moterys, kurios rūko, dažnai patenka į menopauzę keleriais metais anksčiau nei nerūkančios, todėl jų menopauzės simptomai gali prasidėti gerokai anksčiau [1].

Kas vyksta moters organizme perimenopauzės ir menopauzės metu?

Artėjant menopauzei ir jai prasidėjus, hormonų pokyčiai paveikia beveik visas organizmo sistemas. Pagrindinis šių pokyčių veiksnys – mažėjantis estrogenų, ypač estradiolio, kiekis. Šis hormonas svarbus medžiagų apykaitai, širdies ir kraujagyslių veiklai bei kaulų tvirtumui. Menopauzės metu dramatiškas estrogenų sumažėjimas sukelia platesnius endokrininės regulacijos pokyčius [2]. Tai viena iš priežasčių, kodėl menopauzės simptomai pasireiškia tokia įvairove.

Kai estradiolio kiekis sumažėja, organizmas tampa mažiau jautrus insulinui [3]. Šie procesai dažnai paaiškina, kodėl daliai moterų menopauzės simptomai pasireiškia intensyviau – nuo svorio pokyčių iki energijos stokos.

Estrogenai turi apsauginį poveikį širdies ir kraujotakos sistemai, todėl iki menopauzės moterų kraujagyslės paprastai išlieka atsparesnės neigiamiems pokyčiams nei vyrų. Tačiau vėliau ši apsauga susilpnėja: dažnai didėja kūno svoris, kinta cholesterolio pusiausvyra, o tai ilgainiui gali turėti įtakos kraujotakos sistemai [4].

Po menopauzės reikšmingai padidėja kaulų retėjimo rizika. Estrogenų trūkumas lemia, kad kaulinis audinys tampa mažiau tvirtas ir gali greičiau prarasti tankį [5]. Kadangi šis procesas dažnai vyksta be aiškių požymių, jis neretai pastebimas tik įvykus lūžiui. Todėl svarbu iš anksto įvertinti individualią riziką ir imtis priemonių, padedančių palaikyti kaulų stiprumą. Tinkama prevencija gali padėti palaikyti geresnę savijautą, o kartu sumažėja ir menopauzės simptomai.

Kada svarbu kreiptis į gydytoją?

Nemažai moterų šiuo laikotarpiu ieško priežasčių savo negalavimams manydamos, kad tai – endokrininiai sutrikimai. Tačiau dažnai nustatoma, kad tai menopauzės simptomai. Šiuo metu gali pasireikšti:

• menstruacijų sutrikimai;
• karščio bangos;
• padidėjęs prakaitavimas;
• širdies plakimai;
• nuotaikų svyravimai;
• svorio pokyčiai;
• miego sutrikimai;
• nuovargis;
• sumažėjęs libido.

Pagal SWAN tyrimą, net iki 80 % moterų patiria vazomotorinius simptomus (karščio bangas, naktinį prakaitavimą) per perimenopauzės laikotarpį, kai hormonų lygiai labai svyruoja [1].

Kai kurie požymiai gali būti supainioti su kitomis endokrininėmis problemomis. Pavyzdžiui, karščio bangos, širdies plakimai ir nemiga primena skydliaukės suaktyvėjimą, o nuovargis, svorio augimas, odos sausėjimas ar plaukų slinkimas gali pasireikšti nepakankamos skydliaukės veiklos atveju. Todėl esant stipriems nusiskundimams svarbu pasitarti su šeimos gydytoju, ginekologu ar endokrinologu. Tik laboratoriniai tyrimai ir išsamus būklės įvertinimas leidžia tiksliai atskirti, ar tai menopauzės simptomai, ar kita problema.

Patarimai geresnei sveikatai menopauzės metu

Norint jaustis geriau perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu, svarbiausia laikytis sveikos gyvensenos principų.

• Mityba. Ji turėtų būti visavertė – turtinga antioksidantų, vitaminų, mineralų ir skaidulų. Svarbu užtikrinti pakankamą baltymų suvartojimą, riboti perdirbtus produktus, sočiuosius riebalus, druską ir cukrų. Verta įtraukti omega-3 riebalų rūgštis, kurios naudingos širdžiai, kraujagyslėms, smegenims ir emocinei būklei.
• Fizinis aktyvumas. Aerobiniai pratimai (vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas) stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Jėgos pratimai padeda didinti raumeninę masę, gerina medžiagų apykaitą ir stiprina kaulus.
• Žalingų įpročių atsisakymas. Rūkymas yra vienas iš pagrindinių ankstyvos menopauzės rizikos veiksnių – atsisakymas gali sulėtinti menopauzės pradžią. Taip pat patariama riboti alkoholio vartojimą.
• Vitaminai ir mineralai. Svarbu užtikrinti pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį.

Svarbiausia – nuosekliai rūpintis savimi.

Taip pat kviečiame skaityti apie cinko naudą: 

Šaltiniai:

1. El Khoudary, S. R., Greendale, G., Crawford, S. L., Avis, N. E., Brooks, M. M., Thurston, R. C., Karvonen-Gutierrez, C., Waetjen, L. E., & Matthews, K. (2019). The menopause transition and women’s health at midlife: a progress report from the Study of Women’s Health Across the Nation (SWAN). Menopause (New York, N.Y.), 26(10), 1213–1227. https://doi.org/10.1097/GME.0000000000001424
2. Hall J. E. (2015). Endocrinology of the Menopause. Endocrinology and metabolism clinics of North America, 44(3), 485–496. https://doi.org/10.1016/j.ecl.2015.05.010 
3. Greere, D. I. I., Grigorescu, F., Manda, D., Lautier, C., & Poianã, C. (2023). INSULIN RESISTANCE AND PATHOGENESIS OF POSTMENOPAUSAL OSTEOPOROSIS. Acta endocrinologica (Bucharest, Romania : 2005), 19(3), 349–363. https://doi.org/10.4183/aeb.2023.349
4. Lizcano, F., & Guzmán, G. (2014). Estrogen Deficiency and the Origin of Obesity during Menopause. BioMed research international, 2014, 757461. https://doi.org/10.1155/2014/757461
5. Cheng, C. H., Chen, L. R., & Chen, K. H. (2022). Osteoporosis Due to Hormone Imbalance: An Overview of the Effects of Estrogen Deficiency and Glucocorticoid Overuse on Bone Turnover. International journal of molecular sciences, 23(3), 1376. https://doi.org/10.3390/ijms23031376

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, taip pat ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto papildus. Straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašome susisiekiti el. paštu ecosh@ecosh.lt.