Geležies trūkumas – dažna ir opi problema

Geležies trūkumas – dažna ir opi problema

Ką mes žinome apie geležį? Tai pilkas blizgus metalas, dar žinomas kaip gausiausiai Žemės planetoje paplitęs elementas. Geležis naudota dar 4000 metų prieš mūsų erą, tačiau jos pritaikymas šiais laikais taip pat labai platus: nuo papuošalų gamybos iki automobilių pramonės. Žinoma, kad geležis reikalinga beveik visiems gyviems organizmams. Ji yra sudedamoji metalo baltymų – hemoglobino ir mioglobino dalis. Šie junginiai perneša deguonį. Suaugusio žmogaus organizme yra vidutiniškai 4 gramai geležies. Didžioji dalis geležies įeina būtent į hemoglobino sudėtį ir randama kraujyje, tačiau su krauju nukeliauja į visų audinių ląsteles, nes tai svarbu gerai audinių oksigenacijai [1].

Kiek geležies mums iš tikrųjų reikia?

Priklausomai nuo organizmo, kasdien su maistu turėtume gauti 10-18 g geležies [1]. Vaikams nuo 9 iki 13 metų amžiaus geležies reikia bent 8 g. Ypatingai geležies poreikis padidėja augantiems organizmams, pavyzdžiui, paaugliams, kurių raumenų masei didėjant ir kraujo tūriui daugėjant, atitinkamai daugiau reikia ir šio elemento [1, 2]. Didesnė rizika geležies stokai yra visoms jaunoms ir vaisingoms moterims (dėl menstruacijų), taip pat nėščioms, žindančioms, propaguojantiems vegetarinę mitybą ar sergantiems žarnyno ligomis [3].

Geležies trūkumas ir mažakraujystė

Dažniausia anemijos priežastis yra geležies trūkumas. Pavyzdžiui, JAV, geležies stokos anemija paveikia 9-16 proc. jaunų moterų [4]. Tačiau geležies trūkumas gali sukelti simptomus dar nesant anemijos. Pirmieji simptomai gali būti labai nespecifiniai ir pasireikšti dirglumu, irzlumu, galvos skausmais, netgi alpimais. Geležies stokos simptomai neretai būna susiję su suprastėjusia atmintimi, mąstymo sutrikimais, nuovargiu, silpnumu, blyškumu, neramių kojų sindromu. Žmonėms, kuriems trūksta geležies, dažniau pasireiškia noras valgyti nevalgomus dalykus, pavyzdžiui, molį, kreidą, popierių [3].

Kiti geležies trūkumo požymiai

Kalbant apskritai – geležies trūkumas organizme yra beveik lygus deguonies trūkumui organizme. Tik pagalvokite, kaip atrodo žmogaus raumeninis audinys, kuomet jis negauna pakankamai gyvybiškai svarbaus deguonies? Žmogui, kurio audiniai „badauja“, netgi vaikščiojimas gali tapti sunkia ir varginančia veikla [5]. Mūsų organizmai bando prisitaikyti prie deguonies stygiaus, todėl širdis plaka greičiau (tam, kad spėtų aprūpinti audinius deguonimi – hemoglobino stokojantis kraujas turi pratekėti dažniau) ir pasireiškia dusulys netgi atliekant įprastą kasdienę veiklą. Dusulys gali būti vienas iš svarbių požymių, signalizuojančių mums apie geležies stoką [6].
Kiti reikšmingi požymiai yra odos sausumas ir įvairūs joje atsirandantys pakitimai, nagų pasikeitimas, plaukų lūžinėjimas, silpnumas ir slinkimas [6,7].

Apie geležies stygių gali byloti ir dažniau „kimbančios“ įvairios infekcijos. Žinoma, kad geležis yra reikalinga visaverčiam imuniteto darbui, tai įrodė ir moksliniai tyrimai, atlikti su gyvūnais [8].

Geležies trūkumas – tai svarbu ir vaikams

Dar nėštumo metu svarbu užtikrinti pakankamą geležies kiekį – geležies trūkumas gali ne tik pabloginti nėščiosios savijautą, bet ir sutrikdyti vaisiaus augimą. Ankstyvojoje kūdikystėje geležies poreikis padidėja 4-6 gyvenimo mėnesį, tuomet siekia 0,7-0,9 mg/kg kasdienai iki metų amžiaus. Nuo 1 iki 6 metų amžiaus geležies poreikis dar padvigubėja [5].

Manoma, kad kasmet apie 600 milijonų priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų turi geležies trūkumą, suserga mažakraujyste. Jeigu suaugęs organizmas dar gali prisitaikyti prie geležies stokos – vaikus tai gali paveikti negrįžtamai. Geležies trūkumas, anemija gali turėti įtakos sutrikusiam vaiko augimui ir vystymuisi, prastesniems pasiekimams mokykloje, blogesniems protiniams ir fiziniams gabumams ir netgi didesniam sergamumui ir mirštamumui [9].

Puikus tandemas – geležis ir vitaminas C

Kad ir kiek geležies suvalgytume su maistu – labai svarbūs ir jos įsisavinimą gerinantys arba bloginantys veiksniai. Yra žinoma, kad polifenoliai (gausu vaisiuose, daržovėse, riešutuose), kalcis, fitino rūgštis (randama grūduose) blogina geležies įsisavinimą. Geležies įsisavinimą gerina vitaminas C, kuris sukuria su geležimi tirpų ir lengviau absorbuojamą (prieinamą arba tiesiog žarnyne lengviau įsiurbiamą) junginį [5].

Švedijoje atliktas mokslinis tyrimas, kurio išvados teigia, kad papildomas 100 mg vitamino C kartu su maistu pagerina geležies įsisavinimą net 67 procentais [10]. Todėl be jokios abejonės – reiktų gerai žinoti ką su kuo dėti į burną, o renkantis geležies papildą – geriau rinktis tokį, kurio sudėtyje iškart rasite ir vitamino C. Tokiu atveju geriau ir greičau pasieksite norimą efektą.

Apie geležies bisglicinatą ir Ferrochel®

Geležies bisglicinatas – tai tokia geležies forma, kurioje geležies jonas yra tvirtais susijungęs su dviem aminorūgšties glicino molekulėmis. Ši forma yra patvaresnė ir medžiagos pasisavinimo metu geležis neatskyla – taip nesukelia papildomo nepageidaujamo poveikio virškinamajam traktui.
Atlikti moksliniai tyrimai įrodo, kad bisglicinatas yra efektyvi geležies forma. 2019 m. Cochrane duomenų bazėje publikuotas tyrimas, jame dalyvavo 1-13 metų vaikai, sergantys geležies stokos anemija. Buvo tiriama, kuri forma efektyvesnė – geležies bisglicinatas ar geležies (III) hidroksido polimaltozės kompleksas. Išvadose teigiama, kad geležies bisglicinatas buvo efektyvesnis, reikšmingai padidino feritino ir MCH (vidutinio eritrocitų hemoglobino) kiekį [11].

Toliau kalbant apie anemijos gydymą, – nėštumo metu tai tampa dideliu iššūkiu, nes nėščiųjų virškinimas ypatingai jautrus, o nepageidaujami geležies poveikiai pasireiškia būtent žarnyne. Gydymui naudojamas geležies (II) fumaratas dažniau sukelia pykinimą, vėmimą, vidurių užkietėjimą ir pilvo pūtimą nei geležies bisglicinatas [12].

Daugiau apie geležies bisglicinatą Ferrochel® galite skaityti kitame mūsų straipsnyje, čia.

Literatūros šaltiniai:

1. https://www.rsc.org/periodic-table/element/26/iron
2. Food and Nutrition Board of the Institute of Medicine. Iron in: Dietary reference intakes for vitamin A, vitamin K, arsenic, boron, chromium, copper, iodine, iron, manganese, molybdenum, nickel, silicon, vanadium, and Zinc. National Academy Press, Washington DC, 2000; p. 339. (JAV)
3. Johnson S, Lang A, Sturm M, O’Brien SH. Iron Deficiency without Anemia: A Common Yet Under-Recognized Diagnosis in Young Women with Heavy Menstrual Bleeding. J Pediatr Adolesc Gynecol 2016; 29:628. (JAV)
4. From the Centers for Disease Control and Prevention. Iron deficiency–United States, 1999-2000. JAMA 2002; 288:2114. (JAV)
5. Abbaspour N, Hurrell R, Kelishadi R. Review on iron and its importance for human health. J Res Med Sci. 2014;19(2):164‐174. (Šveicarija)
6. Lopez A, Cacoub P, Macdougall IC, Peyrin-Biroulet L. Iron deficiency anaemia. Lancet. 2016;387(10021):907‐916. doi:10.1016/S0140-6736(15)60865-0 (Prancūzija)
7. Trost LB, Bergfeld WF, Calogeras E. The diagnosis and treatment of iron deficiency and its potential relationship to hair loss. J Am Acad Dermatol. 2006;54(5):824‐844. doi:10.1016/j.jaad.2005.11.1104 (JAV)
8. Dhur A, Galan P, Hercberg S. Iron status, immune capacity and resistance to infections. Comp Biochem Physiol A Comp Physiol. 1989;94(1):11‐19. doi:10.1016/0300-9629(89)90776-7 (Prancūzija)
9. De‐Regil  LM, Jefferds  MED, Sylvetsky  AC, Dowswell  T. Intermittent iron supplementation for improving nutrition and development in children under 12 years of age. Cochrane Database of Systematic Reviews 2011, Issue 12. Art. No.: CD009085. DOI: 10.1002/14651858.CD009085.pub2. (Kanada)
10. Hallberg L, Hulthén L. Prediction of dietary iron absorption: an algorithm for calculating absorption and bioavailability of dietary iron [published correction appears in Am J Clin Nutr 2000 Nov;72(5):1242] [published correction appears in Am J Clin Nutr 2001 Aug;74(2):274] [published correction appears in Am J Clin Nutr. 2006 Nov;84(5):1253]. Am J Clin Nutr. 2000;71(5):1147‐1160. doi:10.1093/ajcn/71.5.1147 (Švedija)
11. Name JJ, Vasconcelos AR, Valzachi Rocha Maluf MC. Iron Bisglycinate Chelate and Polymaltose Iron for the Treatment of Iron Deficiency Anemia: A Pilot Randomized Trial. Curr Pediatr Rev. 2018;14(4):261‐268. doi:10.2174/1573396314666181002170040 (Brazilija)
12. https://clinicaltrials.gov/ct2/show/NCT03378791

Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė, taip pat ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto papildus. Straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, nesusijusi su asmens apsisprendimu įsigyti ir/ar vartoti maisto papildus. Jei sergate specifine liga, vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. Rekomenduojame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai ar pasitarti su šeimos gydytoju, įvertinus Jūsų asmeninę sveikatos būklę. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašome susisiekiti el. paštu ecosh@ecosh.lt.