DOVANA! Spalį užsakymams virš 30€ - vitaminas D3 4000IU, 10ml NEMOKAMAI! El.parduotuvė

Ar jų išvis reikia?

Nėštumas ir maisto papildai – ar jų išvis reikia? Nėštumo metu tiek su maistu, tiek su vaistais ar papildais elgiamasi atsargiau. Tai visiškai suprantama, juk nei viena mama nenori pakenkti savo mažyliui. Tačiau taip pat kiekviena būsima mama nori, kad mažylis augtų sveikas ir ji pati jaustųsi gerai, todėl domisi, ką papildomai reikėtų vartoti? Neretai nėščios moters mityba būna nepakankama, dėl pirmaisiais mėnesiais būdingo pykinimo. Įvairiuose tyrimuose skaičius varijuoja, tačiau manoma, kad pykinimą ir vėmimą patiria apie 70-80 proc. moterų [1]. Nors didesnis kalorijų ir papildomų maistinių medžiagų poreikis išauga antrame nėštumo trimestre, tačiau kai kurie vitaminai ir mikroelementai būtini jau planuojant nėštumą. Tai folio rūgštis, vitaminas D, jodas, geležis [2].

Folio rūgštis

Kitaip dar žinomas vitaminas B9 yra būtinas prieš planuojant nėštumą ir jo pradžioje. Tai vandenyje tirpus vitaminas, kurio organizmas nekaupia, todėl kasdien turime gauti su maistu. Svarbus žmogaus organizmui nuo pirmųjų gyvybės susiformavimo dienų, nes dalyvauja susidarant eritrocitams (raudoniesiems kraujo kūneliams), augant ir funkcionuojant mūsų organizmo ląstelėms. Reprodukcinio amžiaus moterims kasdien reiktų bent 400 mikrogramų folio rūgšties [3].

Mokslo pasaulyje jau seniai žinoma, kad folio rūgšties vartojimas padeda išvengti nervinio vamzdelio (kuris formuojasi pirmomis savaitėmis) vystymosi defektų, tokių kaip spina bifida (įskilas stuburas, galintis pasireikšti negalia) ir anencefalija (smegenų nebuvimas) [4]. Folio rūgšties preparatus rekomenduojama pradėti vartoti maždaug 3-6 mėnesius prieš planuojant pastojimą. Jei moteris vartoja folinę rūgštį, nervinio vamzdelio vystymosi defektų rizika sumažinama iki 93 procentų, lyginant su folinės rūgšties nevartojusiomis moterimis [5]. Didesnes dozes folio rūgšties (iki 5 miligramų) rekomenduojama vartoti rizikos grupių nėščiosioms:

  • Jei nėščioji arba biologinis vaiko tėvas patys turėjo nervinio vamzdelio vystymosi defektų;
  • Jeigu jūsų arba vaiko tėvo giminėje buvo nervinio vamzdelio vystymosi defektų;
  • Jeigu jūs turėjote kūdikį ar nėštumą, kurio metu buvo pasireiškęs nervinio vamzdelio vystymosi defektas;
  • Jei sergate diabetu;
  • Jeigu vartojate priešepilepsinius vaistus;
  • Jeigu vartojate priešvirusinius vaistus dėl ŽIV [6].

Folio rūgšties preparatus rekomenduojama pradėti vartoti maždaug 3-6 mėnesius prieš planuojant pastojimą. Jei moteris vartoja folinę rūgštį, nervinio vamzdelio vystymosi defektų rizika sumažinama iki 93 procentų, lyginant su folinės rūgšties nevartojusiomis moterimis [5].

Nėštumas ir maisto papildai
Vitaminas D

Neretai šio vitamino trūksta nėščioms ir ne nėščioms. Nustatyta, kad sunkus vitamino D deficitas nėštumo metu yra susijęs su vaisiaus skeleto anomalijomis, įgimtu rachitu, naujagimio kaulų lūžiais [7]. Naujagimio vitamino D kiekis organizme priklauso nuo mamos vitamino D kiekio organizme nėštumo metu. Nacionalinės Akademijos Medicinos Instituto Maisto ir Mitybos Kolegija (angl. – Food and Nutrition Board at the Institute of Medicine of the National Academies) yra pareiškusi, kad nėštumo, o vėliau žindymo metu kasdienis vitamino D poreikis yra bent 600 TV [7]. Saugu vartoti iki 4000 TV per dieną nėštumo metu, tačiau jeigu yra deficitas – reiktų tartis su gydytoju. Oficialiose ACOG (The American College of Obstetricians and Gynecologists) rekomendacijose svarstoma apie visų nėščiųjų vitamino D statuso ištyrima, tačiau kol kas tokių rekomendacijų nėra [8].Diskutuojama, kad galbūt motinos Vitamino D koncentracija kraujyje gali būti susijusi su preeklampsija, gestaciniu diabetu, netgi gimdymo trukme! Nors tokiems pareiškimams dar trūksta detalesnių tyrimų, bet Didžiosios Britanijos tyrėjai pastebėjo, kad nepakankama vitamino D koncentracija motinos organizme gali būti susijusi su tam tikrų ligų “užprogramavimu” būsimam naujagimiui, pavyzdžiui, osteoporozės išsivystymu ateityje. Nors tai priklauso ir nuo aplinkos veiksnių [9]. 

Omega riebalų rūgštys 

Svarbios žmogaus organizmui, nes įeina į ląstelių sudėtį ir dalyvauja ląstelių receptorių veikloje. Nuo šių receptorių prasideda tokie svarbūs organizmo vyksmai kaip kraujo krešėjimas, arterijų sienelių susitraukimas ir atsipalaidavimas (kraujospūdis), uždegiminiai procesai. Dalyvauja netgi reguliuojant genų funkcijas. Šias rūgštis būtina gauti su maistu, nes organizmas negali omega r.r. pasigaminti pats. Daugiausia teigiamų efektų pastebėta vartojant prevenciškai prieš širdies ir kraujagyslių ligas [10]. Tačiau neabejojama omega r. r. nauda ir nėštumo metu. 2015 m. publikuota apžvalga (tiriamieji buvo 3366 mamos ir 3175 jų vaikai). Nėštumo ir žindymo metu moterys papildomai vartojo omega-3 papildus, buvo tiriamas jų poveikis. Prieita išvados, kad mamų, kurios vartojo omega r. r. vaikai, būdami 12-36 mėnesių amžiaus,  rečiau turėdavo polinkį į alergiją (vertinant bendrą IgE kiekį). Taip pat stebėtas mažesnis įsijautrinimų kiaušiniui skaičius. Kalbant apie 12-36 mėn. amžiaus vaikus – stebėtas mažesnis įsijautrinimų bet kokiam alergenui skaičius [11]. Taip pat mokslininkai pastebėjo, kad omega r. r. vartojimas nėštumo metu gali būti susijęs su mažesniu nėštumo metu atsirandančios depresijos pasireiškimu [12].

OOMEX

 Geležis

Normaliai nėštumo metu geležies atsargos organizme sumažėja ir stebimas žemesnis hemoglobino kiekis kraujyje, ypač antro trimestro metu. Tačiau, jeigu moteris jau iki nėštumo turi geležies trūkumą – labai padidėja rizika anemijai, kuri kenkia tiek mamai, tiek vaisiui, jo besivystančioms smegenims. Vaisius pirmiems 6 savo gyvenimo mėnesiams geležies atsargas kaupia būdamas dar įsčiose [2].

Autorius Bothwell dar 1979 m. Teigė, kad iš visos žmonių populiacijos, nėščios moterys ir augantys kūdikiai yra patys jautriausi geležies stygiui.
Lietuvoje anemija nustatoma 13–15 proc. nėščiųjų. Dažniausia jos priežastis yra geležies stoka. Manoma, kad anemija didina priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo, priešlaikinės placentos atšokos bei nukraujavimo riziką. Taip pat didėja cezario pjūvio operacijos rizika. Jei mamai trūksta geležies – didesnė rizika, kad jos truks ir kūdikiui, o tai lėtina raidą, tokie kūdikiai užaugę daugiau serga, prasčiau susikaupia [13].

Jei mamai trūksta geležies – didesnė rizika, kad jos truks ir kūdikiui, o tai lėtina raidą, tokie kūdikiai užaugę daugiau serga, prasčiau susikaupia [13].

Literatūroje minima, kad papildomos geležies nėštumo metu reikia papildomai kraujo gamybai, pačiam vaisiui, placentai. Daug kraujo netenkama gimdymo metu, todėl svarbu užtikrinti pakankamas atsargas. Nuo maždaug 12 gestacijos savaitės rekomenduojama kasdien vartoti po 30 mg geležies, nepamirštant gerai subalansuotos dietos [14].
Pasak Pasaulio Sveikatos Organizacijos, visos nėščios moterys, kurios nereguliariai maitinasi, turėtų vartoti geležies ir folio rūgšties papildus viso nėštumo metu ir jei didelė anemijos rizika – dar tris mėnesius po gimdymo [15]. 

Magnis

Kaip ir kitų mikroelementų, taip ir magnio poreikis nėštumo metu padidėja.  Magnis reikalingas normaliam nervų sistemos, raumenų ir kaulų funkcionavimui, jis pagerina kalcio apykaitą, jo įsisavinimą. Rekomenduojama per parą gauti 350 mg magnio tiek nėštumo, tiek žindymo laikotarpiu [2]. Manoma, kad magnio nereikia vartoti kasdien nėštumo metu, tačiau atsiradus simptomų – magnis gali palengvinti simptomus, pavyzdžiui, mėšlungį [16]. Taip pat nėštumo metu neretai moterys skundžiasi padidėjusiu rūgštingumu, pykinimu, deginimo pojūčiu krūtinėje. Atliktose studijose teigiama, kad magnis, lyginant su placebo, yra veiksmingesnis, mažinant padidėjusį rūgštingumą nėštumo metu [17].

Nemažai šaltinių teigia, kad magnis nėštumo metu mažina ne tik mėšlungiškus raumenų spazmus, bet ir gimdos susitraukimus. Stingant magnio gali didėti priešlaikinio gimdymo rizika. Taip pat minima, kad magnio trūkumas gali būti susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu, o tai gali turėti įtakos ir itin pavojingai būklei – preeklampsijai [18].

Kaip ir kalbant apie daugelį kitų svarbių medžiagų, taip ir tiriant magnio vartojimą populiacijoje pastebėta, kad dauguma moterų nesuvartoja pakankamai magnio su maistu [18].

Apibendrinimas

Papildus nėštumo metu reiktų vartoti tuomet, jei yra trūkumas. Tai nustatyti nevisad lengva, todėl rekomenduojama neviršyti profilaktinių dozių. Straipsnyje pateikti vieni dažniausiai vartojamų ir reikalingų papildų nėštumo metu. Dėl kitų papildų rekomenduojama tartis individualiai su gydytoju [19].

 

Straipsnis paruoštas gydytojos.

Literatūra:

  1. Lacroix R, Eason E, Melzack R. Nausea and vomiting during pregnancy: A prospective study of its frequency, intensity, and patterns of change. Am J Obstet Gynecol. 2000 Apr;182(4):931-7. doi: 10.1016/s0002-9378(00)70349-8. PMID: 10764476. (Kanada)
  2. https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Rekomendacijos%20skelbimui_20210204.pdf
  3. https://www.cdc.gov/ncbddd/folicacid/about.html
  4. Lumley J, Watson L, Watson M, Bower C. WITHDRAWN: Periconceptional supplementation with folate and/or multivitamins for preventing neural tube defects. Cochrane Database Syst Rev. 2011 Apr 13;(4):CD001056. doi: 10.1002/14651858.CD001056.pub2. PMID: 21491380. (Australija)
  5. De-Regil LM, Peña-Rosas JP, Fernández-Gaxiola AC, Rayco-Solon P. Effects and safety of periconceptional oral folate supplementation for preventing birth defects. Cochrane Database Syst Rev. 2015 Dec 14;(12):CD007950. doi: 10.1002/14651858.CD007950.pub3. PMID: 26662928. (Kanada)\
  6. https://www.nhs.uk/pregnancy/keeping-well/vitamins-supplements-and-nutrition/
  7. Institute of Medicine of the National Academies (US). Dietary reference intakes for calcium and vitamin D . Washington, DC: National Academy Press; 2010.
  8. https://www.acog.org/clinical/clinical-guidance/committee-opinion/articles/2011/07/vitamin-d-screening-and-supplementation-during-pregnancy
  9. Curtis EM, Moon RJ, Harvey NC, Cooper C. Maternal vitamin D supplementation during pregnancy. Br Med Bull. 2018;126(1):57-77. doi:10.1093/bmb/ldy010 (Anglija)
  10. https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/what-should-you-eat/fats-and-cholesterol/types-of-fat/omega-3-fats/
  11. Gunaratne  AW, MakridesM, Collins  CT. Maternal prenatal and/or postnatal n‐3 long chain polyunsaturated fatty acids (LCPUFA) supplementation for preventing allergies in early childhood. Cochrane Database of Systematic Reviews 2015, Issue 7. Art. No.: CD010085. DOI: 10.1002/14651858.CD010085.pub2. (Australija)
  12. DennisCL, Dowswell  T. Interventions (other than pharmacological, psychosocial or psychological) for treating antenatal depression. Cochrane Database of Systematic Reviews 2013, Issue 7. Art. No.: CD006795. DOI: 10.1002/14651858.CD006795.pub3. (Kanada)
  13. https://www.lagd.lt/data/public/uploads/2020/10/akuserine-metodika_nesciuju-anemija.pdf
  14. Institute of Medicine (US) Committee on Nutritional Status During Pregnancy and Lactation. Nutrition During Pregnancy: Part I Weight Gain: Part II Nutrient Supplements. Washington (DC): National Academies Press (US); 1990. 14, Iron Nutrition During Pregnancy. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK235217/ (JAV)
  15. https://www.who.int/reproductivehealth/publications/maternal_perinatal_health/iron_folate_supplementation.pdf
  16. Young  G, Jewell  D. Interventions for leg cramps in pregnancy. Cochrane Database of Systematic Reviews 2002, Issue 1. Art. No.: CD000121. DOI: 10.1002/14651858.CD000121.
  17. PhupongV, Hanprasertpong  T. Interventions for heartburn in pregnancy. Cochrane Database of Systematic Reviews 2015, Issue 9. Art. No.: CD011379. DOI: 10.1002/14651858.CD011379.pub2. (Tailandas)
  18. Benjamin Brown, Ciara Wright, Safety and efficacy of supplements in pregnancy, Nutrition Reviews, Volume 78, Issue 10, October 2020, Pages 813–826, https://doi.org/10.1093/nutrit/nuz101 (Anglija, Airija)
  19. https://www.drugs.com/pregnancy/

Parašykite komentarą

×

Krepšelis