DOVANA! Spalį užsakymams virš 30€ - vitaminas D3 4000IU, 10ml NEMOKAMAI! El.parduotuvė

Cholesterolis – kas tai?

Cholesterolis – visuomenėje žinomas kaip blogas ir ligas sukeliantis „riebalas“, tačiau jis yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmams. Cholesterolis yra struktūrinis mūsų ląstelių sienelių komponentas, taip pat yra svarbus gaminant steroidinius hormonus, vitaminą D, tulžies rūgštis. Tokie hormonai kaip estrogenas, testosteronas, progestinai, kortizolis, aldosteronas – visų jų gamybai reikalingas cholesterolis. Taip pat jis reguliuoja ląstelių vykdomas funkcijas. Normaliai cholesterolis yra gaminamas kepenyse, vadinamuoju de novo keliu. Tai reiškia, kad organizmas jį pasigamina pats. Taip pat cholesterolio mes galime gauti su maistu (pavyzdžiui, jo gausu kiaušiniuose) [1].

Yra išskiriamos kelios cholesterolio frakcijos: didelio tankio lipoproteinai (DTL), mažo tankio lipoproteinai (MTL) ir trigliceridai (TGC). Dar yra išskiriami labai mažo tankio lipoproteinai (LMTL) ir chilomikronai, bet tai jau yra specifiniai dalykai, kuriuos išmano medicinos srities atstovai. Kalbant apie cholesterolio frakcijas, DTL dar vadinamas „geruoju cholesteroliu“, nes jis nesikaupia ant kraujagyslių sienelių. MTL – priešingai – sukelia krauajagyslių ligas, jeigu jų kiekis organizme padidėja. Jeigu DTL yra per mažai arba MTL per daug – tai reiškia, kad cholesterolio frakcijų santykis organizme yra pakitęs žmogaus nenaudai. Trigliceridai taip pat yra priskiriami prie „blogojo cholesterolio“ [2].

Aterosklerozė

Tai kraujagyslių sienelių pažeidimas, kuris atsiranda dėl kraujyje cirkuliuojančio per didelio kiekio mažo tankio lipidų (riebalų). Jų sankaupos dedasi ant vidinės arterijų sienelės ir oksiduojasi – taip įvyksta kraujagyslių pažaida. Atsiranda plokštelės, kurios užkemša kraujagyslių spindį ir taip vystosi negrįžtami procesai, bloginantys kraujo pratekėjimą pro kraujagysles. Jeigu tai vainikinės širdies kraujagyslės – širdies raumuo „badauja“, gali įvykti miokardo infaktas [1].
Tačiau aterosklerozė gali pažeisti ir kitas kraujagysles – smegenų, periferinių galūnių (pavyzdžiui, kojų), inkstų ir pačią aortą. Yra žinoma, kad aterosklerotinių „dryželių“ gali atsirasti jau vaikystėje, tačiau su amžiumi procesas progresuoja. Pavyzdžiui, atlikus pomirtinį tyrimą vakarų gyventojams nuo 15 iki 34 metų amžiaus (kurie mirė ne nuo širdies ligų), – visiems jiems jau buvo rasta cholesterolio sankaupų kraujagyslėse [3].

Šeiminė hipercholesterolemija

Kartais cholesterolio kiekis organizme priklauso ne tik nuo mūsų gyvenimo būdo. Didelės įtakos turi ir genai. ApoB, LDLR, LDLARP1 or PCSK9 – kas tai per raidės? Tai genai, kuriuose įvykusios mutacijos sukelia šeiminę hipercholesterolemiją. Mažo tankio lipidai negali būti pašalinami iš sisteminės kraujotakos ir cirkuliuoja organizme. Negydant – atsiranda koronarinė širdies liga, kitaip dar vadinama išemine širdies liga [1].

cholesterolis

Cholesteroliui mažinti: kurkuminas

Žmonės vis dažniau ieško natūralių būdų įvairiems susirgimimams gydyti, simptomams lengvinti. Ne išimtis ir hipercholesterolemija. Manoma, kad kurkuminas, kartu su įprastais vaistais, gali pagerinti gydymo sėkmę. 2018 m. paskelbta Kinijoje atlikta meta-analizė, kurios išvadose skelbiama, kad kurkuminas saugus ir veiksmingas vartojant kartu su kitais vaistais norint sumažinti kraujo serumo lipidų/riebalų kiekį. Į meta-analizę įtrauktos 7 studijos ir 649 pacientai [4].

2018 metais Kinijoje atlikta meta-analizė, kurios išvadose skelbiama, kad kurkuminas saugus ir veiksmingas vartojant kartu su kitais vaistais norint sumažinti kraujo serumo lipidų/riebalų kiekį.

2017 m. publikuotas dvigubai aklas, randomizuotas, placebo kontroliuojamas tyrimas su 70 pacientų, turinčių per aukštą cholesterolio koncentraciją kraujyje. Pacientai atsitiktinai vartojo placebo, fitosterolius, kurkuminą arba fitosterolius su kurkuminu derinyje. Tiriamieji preparatus vartojo 4 savaites. Vertintos cholesterolio frakcijos, antropometriniai duomenys ir gliukozės kiekis kraujyje. Išvadose teigiama, kad augaliniai fitosteroliai derinyje su kurkuminu reikšmingai sumažino cholesterolio bei trigliceridų koncentracijas kraujyje. Šalutinių preparatų poveikių nestebėta [5].

Žuvų taukai

Literatūroje teigiama, kad omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys (kurių gausu žuvų taukuose) gali sumažinti plazmos trigliceridų kiekį. Taip pat padidinti DTL cholesterolio (kitaip dar vadinamo “geruoju cholesteroliu”) kiekį. Šis efektas yra svarbus, padedant kovoti su ateroskleroze [6]. Grįžtamasis cholesterolio transportas – tai toks mechanizmas, kurio metu organizmo audiniuose esantis cholesterolio perteklius yra nugabenamas į kepenis, patenka į tulžį ir taip yra pašalinamas iš organizmo.

Manoma, kad polinesočiosios riebalų rūgštys, tokios kaip omega-3, pakeičia cholesterolio santykį organizme (padidėja didelio tankio lipidų). O šių lipidų pagrindinė funkcija ir yra nešti cholesterolį į kepenis ir taip sureguliuoti jo kiekį mūsų organizme bei užkirsti kelią aterosklerozei. 2017 metais Austrijos mokslininkų publikuotas straipsnis, kuriame teigiama, kad dėl šio ir daugelio kitų mechanizmų omega-3 riebalų rūgštis verta įtraukti į mitybą. Jos yra santykinai nebrangios ir nedaug įprastą žmogaus dietą keičiančios, tačiau gali ženkliai sumažinti kardiovaskulinių ligų riziką [7].

Vitaminas D

Praktiškai visoms organizmo sistemoms būtinas vitaminas D taip pat turi reikšmės lipidų apykaitai organizme. 2019 metais publikuota meta-analizė, į kurią įtraukti 3434 dalyviai. Pastebėta, kad vitamino D papildai mažina bendrą cholesterolio kiekį kraujo serume.

2019 metais publikuota meta-analizė, į kurią įtraukti 3434 dalyviai. Pastebėta, kad vitamino D papildai mažina bendrą cholesterolio kiekį kraujo serume.

Taip pat mažina “blogojo cholesterolio” (mažo tankio lipidų ir trigliceridų), bet nemažina “gerojo cholesterolio” (didelio tankio lipidų) kiekio. Išvados tokios, kad vitamino D papildai gali būti naudingi pacientams, kurie turi vitamino D trūkumą ir didelę kardiovaskulinių ligų riziką [8].

Straipsnis paruoštas gydytojos.

 

Daugiau apie maisto papildus skirtus cholesterolio mažinimui galite skaityti kituose mūsų straipsniuose, čia.

 

Literatūros šaltiniai:

  1. Craig M, Yarrarapu SNS, Dimri M. Biochemistry, Cholesterol. [Updated 2020 Aug 28]. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2020 Jan-. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK513326/ (Amerika)
  2. Manita D, Yoshida H, Hirowatari Y. Cholesterol Levels of Six Fractionated Serum Lipoproteins and its Relevance to Coronary Heart Disease Risk Scores. J Atheroscler Thromb. 2017;24(9):928-939. doi:10.5551/jat.34728 (Japonija)
  3. Strong JP, Malcom GT, McMahan CA, Tracy RE, Newman WP 3rd, Herderick EE, Cornhill JF. Prevalence and extent of atherosclerosis in adolescents and young adults: implications for prevention from the Pathobiological Determinants of Atherosclerosis in Youth Study. JAMA. 1999 Feb 24;281(8):727-35. doi: 10.1001/jama.281.8.727. PMID: 10052443. (JAV)
  4. Qin S, Huang L, Gong J, et al. Efficacy and safety of turmeric and curcumin in lowering blood lipid levels in patients with cardiovascular risk factors: a meta-analysis of randomized controlled trials. Nutr J. 2017;16(1):68. Published 2017 Oct 11. doi:10.1186/s12937-017-0293-y (Kinija)
  5. Ferguson JJA, Stojanovski E, MacDonald-Wicks L, Garg ML. Curcumin potentiates cholesterol-lowering effects of phytosterols in hypercholesterolaemic individuals. A randomised controlled trial. Metabolism. 2018 May;82:22-35. doi: 10.1016/j.metabol.2017.12.009. Epub 2017 Dec 29. PMID: 29291429. (Australija)
  6. Yanai H, Masui Y, Katsuyama H, et al. An Improvement of Cardiovascular Risk Factors by Omega-3 Polyunsaturated Fatty Acids. J Clin Med Res. 2018;10(4):281-289. doi:10.14740/jocmr3362w (Japonija)
  7. Pizzini A, Lunger L, Demetz E, et al. The Role of Omega-3 Fatty Acids in Reverse Cholesterol Transport: A Review. Nutrients. 2017;9(10):1099. Published 2017 Oct 6. doi:10.3390/nu9101099 (Austrija)
  8. Dibaba DT. Effect of vitamin D supplementation on serum lipid profiles: a systematic review and meta-analysis. Nutr Rev. 2019 Dec 1;77(12):890-902. doi: 10.1093/nutrit/nuz037. PMID: 31407792. (JAV)

Parašykite komentarą

×

Krepšelis